Valdovo Husaro kelias

Aš, Valdovas Husaras. Viešpačių Viešpats, kunigaikščių kunigaikštis. Nusileidau į jūsų, žmonių erdvę. Kiek sumaišties… kiek neapykantos ir skausmo. Koks kietas jūsų planetos barjerinis kolektyvinės sąmonės sluoksnis. Kas nutiko? Žemė buvo nuostabus kūrinys. Visa kūrinija, viskas alsavo energija. Alsavo meile, spinduliavo gėrį, meilę, o kas svarbiausia – kūrė. Visoje visatoje galėjai jausti žemės alsavimą, kiekvieną įkvėpimą – minčių realizacijos procesą ir iškvėpimą – saviraiškos forma. Kūryba ir buvo ta kertinė jūsų planetos saviraiška. Savo sąmoningumu galėjote sukurti, dabar atrodo, nesuvokiamus dalykus. Kiekvienas kūrinys buvo jaučiamas, kiekvienas kūrinys galėjo jausti. Smegenys dirbo, nesuprasdamos, neskirdamos kur yra pasąmonė, kur sąmonė. Viskas būdavo vientisa ir vienodai reikšminga. Galėdavai pakilti aukštai. Žemė bendraudavo su mumis, o dabar jai reikia pagalbos. Džiaugiuosi, kad atsiranda tokios grupės. Jų yra daug. Vienos vienokią informaciją priima, kitos kitokią. Viskas yra dirbama tiek, kiek leidžia žmogaus suvokimas. Perspaudimas gali virsti tragedija, chaosu. O ir šiaip jūsų širdyse chaoso begalės.

Esu Husaras, Valdovas Husaras. Sėdžiu trijų sostų menėje Sirijaus žvaigždyne. Esame griaunanti jėga, griaunanti jėga visai visumos tamsai. Visumos tamsa egzistuoja net „aukščiausiojo aš“ buvime. Mes tam, kad pašalintume ją. Visumos tamsa „aukščiausiame aš“ nuolat egzistuoja ir suka įvykius sava linkme. Tai atsitinka vibracijoms pakilus – atsiveria neapsakomas švaros kanalas. Tačiau su šviesa ateina ir tamsa. Lenda jūsų negandos, kabinasi nuoskaudos, jautrumas, ego. Susiformuoja kanalo visumos tamsa „aukščiausiame aš“. Vadinasi jūs negalite savarankiškai jo pašalinti. Visatos Budos prašymu aš atėjau. Prisižeminau ir padėsiu Jums tai išgryninti, atsikratyti visumos tamsos. Yra įvairiausi būdai. Geriausias yra per kūrybą. Tarkim tapant, tu gali išleisti ir užrakinti savo piešinyje visumos tamsą. Kodėl menininkų darbuose vieni piešiniai žavi, prie kitų negalite stovėti. Jie taip pat nevalingai išleidžia susikaupusią visumos tamsą tam, kad užleistų vietą šviesos srautui. Ne bet kokiam srautui, o kūrybinės sferos indeksinio susikaupimo šviesai. Sąvoka sudėtinga, tačiau kitais žodžiais šiai dienai neįmanoma paaiškinti, kadangi šiuo periodu yra keliamas jūsų sąmoningumas. Deja, kitiems nepavyksta ir nepavyks uždaryti visumos tamsos kūryboje. Tada mes įsikišame tiesiogiai arba per energetines bangas, kurias jūs galite priimti ir išskleisti. Vadinasi šis procesas bus pats skaudžiausias. Jūs pamėginkite įsivaizduoti tašką, ertmę, kanalą ateinantį iki jūsų „aukščiausiojo aš“. Visa saviraiška, savirealizacija, atskaitomybė bei atsakomybė – visa tai žmonijai užsidaro, prilimpa tarsi prielipa visumos tamsa. Norint atsikratyti neužtenka pasimelsti ar užsidegti žvakę. Mes dirbam plačiu mastu – surenkam ydingiausią savybę, kuri trukdo per visus išgyvenimus, atlaisvinam prisirišimą ir taip, dalis po dalies ieškom, rankiojam, kol nebelieka kam kabintis prie jūsų kanalo išeinamojo trachiato į esminę šerdies aortą per gyvybinius smegenų kaulų čiulpus iki „aukščiausiojo aš“. Taip, su tokiu praleidimu ir vykdymo procesu mes galime jums padėti išgryninti jūsų supratimą, jūsų nuovoką ir svarbiausia – energetinį kanalą. Tačiau, tai yra ilgesnis procesas ir svarbiausia yra vidinis jūsų sutikimas. Ar paleisite ar ne. Tik tokiu būdu jūs judėsite pirmyn. Pabandykite dar kartą atrasti save. Tikrąjį save savyje. Tai paprasta ir tai palengvina visą procesą. Išlaisvinkite save, nebijokite fantazuoti. Jūs taip gerai tai darydavote. Tik tada nebuvo fantazija, o esaties realybė. Vadinasi tie blokai užspaudė jus. Kiekvienas gali pamatyti ir sukurti kažką, tik reikia truputį kūrybinės fantazijos. Reikia pasakyti garsiai, o gal kažkas tą patį jautė ar kažką panašaus. Ir jūsų fantazija jau nebe fantazija, o esaties realybė. Toks jausmas, jog esate vis dar užrakinti savyje. Sukolektyvinti. Jei matau pasaulį vienokį – ir sakau taip, kaip matau, taip, kaip jaučiu. O jei savam būry – tai juolab. Bet yra baimės ir susikaustymai, kurie yra ir įtakojami visuminės tamsos. Jausti šviesą širdyje, o neiti blokų kalnais, sąmonės blokų kalnais. Jaustis laisvais nuo savęs ir savyje. Daryti dieną šviesesnę savyje ir spinduliuoti savo kelyje. Eiti keliu. Mano keliu, Husaro keliu. Tas kelias bus sudėtingas. Jūs rinkitės ar eisit su ietimi rankoje, ar tik su skydu. Ar josite ant žirgo, ar skrisite ant žirgo su sparnais. Viskas tik jūsų žinion. Tik jūs renkatės ar eisite pilnu komplektu ar išvis be nieko. Nuo to ir priklausys visas sudėtingumas. Šiandien galėjo įsitikinti ir jūsų Mokytoja, kuriai buvo patikėta nepaprasta užduotis. Labai atsakinga užduotis iš paties Visatos Budos. Pajausti nepaliestą meilę, nesuprastą, neuždėtą jokių blokų. Įsivaizduokite tokią meilę milijonų širdyse. Tai pakeistų viską. Nėra meilės pagal stereotipus, kaip ir meilės iš išskaičiavimo. Yra ta meilė, kuri atjaučia, stiprina, palaiko, paleidžia ir niekada nesiskaudina. Tikra meilė, kuri išlieka nuostabiai grakšti, kaip balerinos šokis. Kerintis bei skvarbus. Skvarbus savo gaiva ir palaimos kruopele.

Valdovas Husaras

Diktavimą priėmė: Simas

Save

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s