Skleiskite kūrybiškumą

Esu Horacijus. Nusileidau pakalbėti apie žmonijos esamybę, kaip Dievo kūrinius ir apskritai, kaip jūs suvokiate kūrybą. Kas tai? Kodėl Jums to reikia ir kodėl Jūs jos atsisakote. Ar galvojate, kad tapsite geresni jeigu nueisite į baletą ar kokį nors kitą vaidinimą? Gi reikia pajausti, stengtis išjausti tą akimirką, tą momentą, kai aktorius arba atlikėjas savo talentu, savo dieviškumo dalele bando susisiekti su jūsų kūrybiškumo pradžios tašku. Tas taškas vos apčiuopiamas. Tačiau ypatingai svarbus. Pasaulis ir fiziniai žmonės buvo sukurti tuo pagrindu, jog galėtų save išreikšti, kad proto galia susimaišiusi su kūrybiniu tašku galėtų sukelti milžiniškas vibracijas jūsų saulės sistemoje. Kam reikalinga ta kūryba? Reikalinga visų pirma – realizuoti save, savo idėjas. Jeigu mes bandysime save realizuoti ne ten, kur mūsų paskirtis, kas tada nutiks? Keliami retoriniai klausimai ne man. Keliami retoriniai klausimai jums. Jums reikia daug ko išmokti. Jums reikia kelti įvairius klausimus. Būkite smalsūs, ieškokite atsakymų. Ir nesvarbu, kada juos rasite. Gali praeiti metai, du, bet gali ir koks mėnuo. Savirealizacija – tai kūrybos kulminacija. Pažvelkite jei esate darbe ir dirbate mechaniškai tą patį per tą patį. Jums tada pradeda spaustis kūrybinis taškas galvoje. Spaudžiantis taškui galvoje pradeda nebetekėti gyvybinė kūrybos energija jūsų kanalais ir per visus vidaus organus. Tuomet silpniausios vietos pradeda streikuoti. Ima skaudėti vieną kūno dalį ar kitą. Jūs galvojate nuo sėdimo darbo ar nuo stovimo. Tada bandote įvairiausius būdus. Išbandot vaistus, išbandot netradicinę medicina. Ir kas tada? Tada jokio rezultato. Jokio. Ir vis tiek žmogus nesusimąsto, kad galbūt tai kažkas giliau, kad kažkur ne ten eina, ne ta linkme. Paprasčiausiai nėra savirealizacijos. Neveikia tas kūrybinis taškas. Neveikia. Todėl stenkitės, kad jūsų darbas sukurtų jums teigiamą atmosferą. Stenkitės ne tik atidirbti savo, bet jei leidžia galimybės – improvizuokite. Leiskite sau šiek tiek pakurti. Susikurti tokią aplinką, kurioje norėtųsi ateiti kiekvieną dieną. Kad nesijaustų kaip prievolė, kaip pareigybė. Gi ne tik žmones aplink save reikia mylėti. Reikia pamilti ar jausti teigiamus jausmus ir daiktams, ir savo darbo vietai. Nes tai irgi jūsų kūriniai. Jie buvo sukurti su meile bei kažkokia inovacija. Tačiau nesvarbu, jog buvo panaudota industriniams tikslams ir masinėms gamyboms. Pamilkite pačią idėją. Jei paprasčiau sakant, džiaukitės viskuo, kas aplink jus. Ir nesvarbu, kas tai. Suprantu, sakysite jog neįmanoma. Bet viskas yra įmanoma. Viskas. Kaip gali džiaugtis laidotuvėm? Jei iš pozityviosios pusės žvelgiant – gal tai sielai jau reikia atsisveikinti ir kilti aukščiau. Gal jau pasiekė savo išgyvenimus, pagaliau pasiekė ir ramiai gali iškeliauti. Reikia stengtis visada galvoti pozityviai. Bet vėl pozityvumas turi eiti iš širdies. Turi pajausti, jog kiekvienoj situacijoj įjungi savo dieviškosios kūrybos tašką ir sukuri teigiamą dalyką niūrioj aplinkoj. Bet pajausti. Pajausti, o ne užsiprogramuoti būti pozityviu. Natūraliai turi gautis. Turi suveikti kūrybinės minties taškelis ir iškart sukurti teigiamą požiūrį. Nepykite, bet tai labai sudėtinga žvelgiant į šiuolaikinę žmoniją. Barjerai, pasąmonės blokai, karminiai blokai, karminiai ryšiai, tamsos egregorai, kolektyvinė sąmonė… kiek daug visko. Bet jūsų kūryba gali viską. Jūsų švari sąmonė, švarus kanalas ir kūrybinis taškas gali viską. Nebijokite, eksperimentuoti. Pajauskite tai, ko nejautėte ištisus metus. Užsikabinkite už to taško ir savo dienas praleiskite savirealizacijos gryninimui. Pats žmogus, kaip kūrybos objektas, yra tarsi ekspozicija. Galėtų būti rodomas didžiausiose parodose. Tik patys to nesuprantate. Ir taip, yra žmonių kurie nesupranta, kaip ta kūryba turi pasireikšti. Vieni negali dainuoti, negali vaidinti, negali piešti. Tačiau apie tai ir bandau pakalbėti ir paaiškinti – bet kurioje situacijoje reikia stengtis save realizuoti. Jeigu esu tinkuotojas, tai ištinkuosiu kiekvieną sieną vis kitaip. Sukursiu kažką naujo. Jeigu reikia perpjauti lentą – apsuksiu lentą kitu galu ar padarysiu daugiau, nei prieš tai. Visur visur yra įmanoma tiek, kiek yra atlaisvintas kūrybinis taškas. Bet svarbiausia yra išjausti viską, ką darote. Visą procesą. Į savo kūrybą įdėti begalinę meilę. Išlaisvinus negatyvumą atsiranda vietos pozityvumui. Tada pagalvokite, jog galbūt išskirtiniais atvejais reikia pamilti net neigiamas emocijas tam, kad užrakinus jas galėtų išsikleisti jūsų kūrybiškumo arsenalas. Jeigu žmogus būtų amfibija, koks būtų jo pavadinimas? Jeigu matytume viską čia ir dabar, koks būtų tobulėjimo kelias? Ar pamatytumėm jo grožį? Kodėl turime pereiti tiek daug, kad pagaliau pasiektume tikslą? Gal užsiauginom per didelį draugą – ego? Kas mūsų tikrieji draugai ir kodėl mums taip sunku pasitikėti? Gal jūs viską žinote patys tik bijote atsakymų? Išeikite iš komforto zonos. Būkite kūrybiški. Tam ir sutverta Motina žemė su savo gyventojais. Skleisti kūrybiškumą.

Su meile, Horacijus

Diktavimą priėmė: Simas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s