Kas keliaus į kosminę kelionę?

Praverkite savo galvas. Atraskite savyje, savo galvoje lotosą. Tai nėra taip paprasta, kaip jums atrodo. Žmonija įprato gyventi su savo rūpesčiais. Įprato save menkinti, gailėtis. Tai irgi ego. Dėmesio norėjimas. Dėmesio negavimas. Toks individas nesusimąstys, kad yra kitas kelias. Tokie individai yra visa žmonija. Nuo kurso yra nuklysta ir tik kruopelė žmonijos yra, kuri sugebės įšokti į laivą. Nes pažiūrėkite: duodamas mokymas, bet ar einama tuo keliu? Nespėsite į savo laivą. Išplauks laivas į kosminę kelionę, bet grįš į Žemę jau be jūsų. Kiek jūsų pasiekimo galimybių yra pasiekta – tiek ir turėsite jėgų skrieti. Kiek sugebėsite atverti savąją savastį, tiek ji ir saugos jus šioje kosminėje kelionėje. O norinčių ir galinčių įkalinti ar sustabdyti jūsų laivą yra begalybė. Atraskite savo žvaigždę, sekite ja – taip bus paprasčiau. Nustokite apsimetinėti. Nustokite vergauti patys sau. Būkite drąsūs ne prieš ką nors, bet prieš save. Būkite drąsūs stodami prieš Dievą, nes ateis ta valanda, kai kiekvienas susidurs su šita akimirka. O susidūręs nežinos, ką daryti. Pasimes, nusigręš ir pasileis į tamsumos kelionę. Kad taip nenutiktų turite įdėti milžiniškas pastangas. Turite įvertinti savo galimybes ir priimti tinkamus sprendimus. Nes atėjus laikui – aplinkui nieko nebus. Tik tu ir Dievas. Negalvokite, kad galite būti Dievais. Jūs jau turite dieviškumo dalelę savyje. Tačiau galvojate, kad galite būti dievais: daryti ką norite – daryti stebuklus, bet taip nėra. Dievas nedaro jokių stebuklų. Dievas yra nepriklausomas ir lygus su tavimi. Tik tu turi savo galvoje galią padaryti stebuklą. Bet kol nebus atsilaisvinusios pasąmonę blokuojančios grandinės, tol tu tesuvoksi, kaip reikia grįžus namo įsijungti televizorių. Bet visas pasaulis dabar yra ties žmogiškumo praradimo riba. Ties ta riba, kurios nereikėtų peržengti. Žmogaus mąstysena, elgesys – viskas virsta į virtualią erdvę – robotikos amžius. Viskas šalta, netikra. Nėra bendravimo. Viskas, kas susiję su tavo gyvenimu telpa vienoje stačiakampėje figūroje. O seniau reikėdavo statyti piramides. Patikėkite, ne dėl grožio jos statomos buvo. Tai kanalai, pojūčiai, kurie leidžia būti arčiau Dievo. Arčiau kosminės energijos, kuri leisdavo eiti inovatyviu bei kūrybos sklidinu keliu. Keliu, kur laimė ir gyvenimo malonumas buvo prioritetinės sąvokos, o ne galvojimas, kaip užsidirbti pinigų tam, kad išgyventum. Tam, kad pavalgytum. Viskas ateina savaime. Jei reikės, tai ir badausi. Vadinasi taip reikia. Tik pabadavus gali įvertinti ir subtiliai įvertinti maisto skonį. Įvertinti tai, ką turi ant stalo. Tai ką suteikė Dievas, kuris nukreipdamas tavo mintis paskatino priimti tinkamus sprendimus, kuriais gali džiaugtis dabar. Džiaugtis čia ir dabar, o ne po dešimt metų pasakojant savo anūkams. Mes vis dar laukiame Violetos žingsnio. Brangi Violeta, viskas yra labai pasistūmėję į priekį. Tavo pastangos milžiniškos. Tavo indėlis milžiniškas. Bet kartais ne darbų apimtimi skaičiuojami rezultatai. Ar gali pasakyti, kad viskas kokybiška? Ar gali pasakyti, kad nebeturi baimės? Tik tu viena tai gali garsiai pasakyti. Brangi Violeta, tavo širdis plaka, bet jai metas kilti. Jai reikia aukštųjų oktavų sudrebinimo. Ar tu kopsi pagaliau į kalną? Ar tu pastebi, kiek daug atsiranda galimybių? Ar pasinaudoji? Taip ir kiekvienam iš jūsų. Taip ir kiekvienai sielai žemėje. Duodami paskutinieji šansai, bet jų vis negana ir negana. Darosi uždaras ratas. Gal visgi reikia netekti, kad suprastum ko netekai. Netekti „savojo Aš“ tam, kad norėtum susigrąžinti jį. Savo tikrąjį identitetą. Užsibrėžkite vieną vienintelį tikslą sau. Būti geresniu ir supratingesniu sau ir aplinkiniams. Nereikia jokių kitų pažadų. Nereikia sakyti, jog nebedarysite to ar ano, nenusižengsite dieviškumo principams. Pamatysite – susitvarkysite su savimi, tapsite geresni sau ir viskas pasikeis. Visi įpročiai dings. Viskas kardinaliai pasikeis. Bet iki to laiko dar daug darbo reikės įdėti. Iš mūsų perspektyvos atrodo, jog vyksta sąstingis. Išjudinti ledai sustoja – letargo miegu užmiega. Tereikia mažos šviesos ir ištirpdys didžiausius ledkalnius.

Čia buvau aš – Hostijus.

Diktavimą priėmė: Simas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s