Neapribokite savęs kasdienybės rutina

Neskubėk. Viskas savu laiku. Visada išlaikyk pusiausvyrą tarp dviejų pasaulių. Jie egzistuoja vienu metu. Kartu, o ne atskirai. Visata pilna pasaulių, kurie ieško kelio į tobulumą, kurie žengia pirmyn vien tam, kad atrastų save geresnėje, tobulesnėje būtyje. Niekada nenuvertinkit savo galimybių bei jums duotų aplinkybių. Viskas apskaičiuota. Lygtis veikia. Jūs esate tarsi kintamieji toje lygtyje. Atliekate savo paskirtą užduotį. Pildote visatą naujais sprendimais. Ieškote ir randate. Imate ir duodate. Mylite ir kenčiate. Bet ta kančia vienadienė ir tikslinga. Virstate lėliuke vien tam, kad po to galėtumėte skristi. Kad galėtumėte pripildyti visatą šviesos ir meilės. Ieškote savų atsakymų, kaip pagreitinti tą procesą – virsmą iš lėliukės į drugelį. Nustebinkite pasaulį (visatą) naujomis spalvomis, naujomis galimybėmis. Esate dabar ir čia. Egzistencija yra duotybė. Tai šviesa. Ta šviesa skleidžiasi ir didėja jūsų pastangų dėka. Duokite visatai tiek šviesos, kad žydėtų kiekvienas jos kampelis, kad skambėtų kiekviena nata. Užgauta styga visada suskamba, tik jūs parenkate, kokį garsą ji išskleis. Kaip harmonizuosis jūsų aplinka, jūsų realybė. Arba kaip ją stumtelėsite žemyn, jei vidumi nespinduliuosite, neskleisite šviesos. Visada prisiminkite, koks jūsų tikslas – kančia ar meilė (šviesa). Ieškokite tų atsakymų savyje, savo visagalėse širdyse. Esate ir būsite visatos dalimi. Visatos piliečiais. Neapribokite savęs kasdienybės rutina, neatnešančia nieko jūsų tobulėjimui, jūsų virsmui drugeliu. Skleiskite sparnus. Jau laikas kilti. Tikėkite savimi, nes niekas kitas to tikėjimo jums neįteigs. Niekas jums nesuteiks sparnų skristi. Tik jūs patys. Nešiojate savyje visus atsakymus, visas tiesas. Kas ieško, tas randa. Tebūnie jūsų sprendimai nešantys tik šviesą jūsų kasdienybėje. Dabar tos šviesos labai trūksta. Gamta skleidžiasi, kai jūs atrandate tą šviesą ir viltį savyje. Tiek daug galimybių dar neatsivėrė jums. Bet ateitis netruks ateiti ir jūsų pačių akys išvys, kaip žmogus virsta didžiu kūrėju. Kaip kuria savo mintimis ir jausmais šviesą. Nesidrovėkite naujų pojūčių, nes tai ir esate jūs. Tik užmiršote, kokius jus sukūrė. Užsidėjote skraistę, per kurią nebesimato kontūrų. Bet skraistę galima nuimti, tai tik iliuzija. Pažiūrėkite į save ir atsakykite sau į klausimą „ar tai tikrai aš?“. Ar tai tik svetimų nuomonių ir kolektyvinės sąmonės rinkinys, toli nutolęs tikrojo žmogaus – visatos gyventojo. Pamažu uždanga skleisis ir tiesa atsivers prieš jūsų akis. Nuostabusis, žmogau, kelk savo sparnus.

Kadaise aš gyvenau ir kūriau. Mano kūriniai iki šiol išlikę. Ketinu juos atgaivinti ir suteikti jums, kaip savo dovaną. Amžinybės dovaną. Viskas dar tik prieš akis. Nenustebkite, greit susitiksim.

Su meile ir šiluma jus apkabinu, laiminu ir laukiu. Sekhmet.

Diktavimą priėmė: Eglė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s