Kelionė į Šambalą

Įeinu į jūsų erdvę. Kvėpuoju ja. Nešu gėrį bei džiaugsmą. Dovanoju meilę bei gailestingumą. Aš, Arkangelas Gabrielius, leidžiuosi į tavo erdvę. Noriu pakalbėti su tavimi, su tavo aplinka, su tavo žemės žmonėmis. Tavo civilizacija kyla aukštyn. Jūs visi žmonės einate šviesos keliu. Vieni tai daro pasąmonėje, kiti atvirai tai deklaruoja ir tai supranta. Einate visatos pažinimo link. Ne religijos jus veda, o savęs atradimas, savęs suvokimas, kaip žmogaus, kaip Dievo kūrinio, kelias. Konkrečiai leidžiuosi pašnekėti apie kelionę į Valdovų buveinę, apie kelionę į savo širdies Šambalą. Skaityti toliau

Arkangelų erdvė

Čia aš, Arkangelas Rafaelis. Atėjau pakalbėti apie erdvių skirtumus. Apie neapsakomą praleidžiamą grožį mūsų erdvės ir neapsakomą grožį jūsų erdvės. Abiem atvejais jūs to nepastebite. Viskas gerai. Nesakau, jog nei vienas nepastebi. Kalbu su žmonija per jūsų grupę. Kalbu per jus su atskirais asmenimis. Tai spindulys, aprėpiantis kiekvieną. Tai spindulys, aprėpiantis tiek tave, tiek mane, tiek jūsų žemę. Neretai jus kausto žemiški prisirišimai. Ar susimąstote, kad einate keliu, kurį rinko Dievas, kuris užprogramavo jus, jūsų sielas. Suprantate, ką noriu pasakyti? Skaityti toliau

Violetinės liepsnos kanalas

Lygiai dešimt mėnulių nuo šiandiena. Lygiai dešimt mėnulių jūs turite pasiruošti vyksiančiam sprogimui. Užlies milžiniška banga, bet jūs turite tam save paruošti. Ne tik save, bet ir savo aplinką. Ne tik save, kaip fizinį kūną, bet ir mentalinį, emocinį ir dvasinį. Visi kūnai turi būti pasiruošę. Tai atskaitos taškas pasaulį sudrebančiame energetiniu sprogimu. Tai taškas nuo kurio turite peržiūrėti savo egzistavimą, savo egzistencijos sroves, savo visus krypties taškus. Savo ryšį su aukščiausiuoju Aš. Skaityti toliau

Laikas – tai atstumas

Aš esu Marija. Leidžiuosi į jūsų širdis. Ar man pavyks pasiekti jūsų gelmes? Kiek turite savyje manęs? Ar bandote atrasti mane savyje. Ar suvokiate kas aš esu? Kokia mano meilė jums? Ar jūs jaučiate, kaip šiuo metu apglėbiu jus savo rankomis. Jos nėra dieviškos. Jos yra šiltos, sunkios, mačiusios daug sielų, daug dirbusios. Ir tos rankos tiesiasi į jus. Jos nori jus apkabinti. Priglausti prie savęs. Paglostyti galvą ir pasakyti, jog viskas bus gerai, jei tikėsi tuo, ką rašau, jei tikėsi manimi ir tikėsi savimi. Skaityti toliau