Laikas – tai atstumas

Aš esu Marija. Leidžiuosi į jūsų širdis. Ar man pavyks pasiekti jūsų gelmes? Kiek turite savyje manęs? Ar bandote atrasti mane savyje. Ar suvokiate kas aš esu? Kokia mano meilė jums? Ar jūs jaučiate, kaip šiuo metu apglėbiu jus savo rankomis. Jos nėra dieviškos. Jos yra šiltos, sunkios, mačiusios daug sielų, daug dirbusios. Ir tos rankos tiesiasi į jus. Jos nori jus apkabinti. Priglausti prie savęs. Paglostyti galvą ir pasakyti, jog viskas bus gerai, jei tikėsi tuo, ką rašau, jei tikėsi manimi ir tikėsi savimi. Skaityti toliau