Laikas – tai atstumas

Aš esu Marija. Leidžiuosi į jūsų širdis. Ar man pavyks pasiekti jūsų gelmes? Kiek turite savyje manęs? Ar bandote atrasti mane savyje. Ar suvokiate kas aš esu? Kokia mano meilė jums? Ar jūs jaučiate, kaip šiuo metu apglėbiu jus savo rankomis. Jos nėra dieviškos. Jos yra šiltos, sunkios, mačiusios daug sielų, daug dirbusios. Ir tos rankos tiesiasi į jus. Jos nori jus apkabinti. Priglausti prie savęs. Paglostyti galvą ir pasakyti, jog viskas bus gerai, jei tikėsi tuo, ką rašau, jei tikėsi manimi ir tikėsi savimi. Apglėbiu jus taip, kaip gėlės žiedlapiai apglėbia žiedą per šaltą nakties tamsumą. Saugau ir šildau. Jus ir jūsų širdis. Supraskite, mano meilė reikalinga tam, kad galėčiau ištraukti jus iš tos nakties. Kas nepatiria meilės jausmo, tam bus sunku išsikapanoti. Nejauskite neigiamų emocijų. Jauskite meilę, šilumą ir gėrį, kurį turite. Pabandykite prisiminti visas situacijas, kuriose padėjote ar buvote geras. Supraskite, kad galite toks būti. Kiekvienas nuklydimas duoda neišmatuojamą pamoką jums. Bet aš jus Myliu. Ir tamsoje, ir šviesoje aš vienodai jus myliu. Tik supratimo trūksta iš jūsų pusės. Esate kiaute, kuriame viskas atsimuša. Netgi visa meilė, kurią spinduliuojate lyg eitų į viršų bet atsimuša į kiauto vidų, kur grįžta surambėjusi meilė. Kur grįžta nepatikli ir nenuoširdi meilė. Grįžta dirbtinai sukurtas jausmas. O ką kalbėti apie visas jūsų neigiamas mintis ir emocijas. Ar įsivaizduoja su kokia jėga jos grįžta. Su kokiu dirbtiniu intelektu? Ir tada kur jūs skendite? Nakties dulkėse.

Mano mieli vaikai, žemės gyventojai, siunčiu meilę, kuri šildo ir išsaugo jūsų viltis išsikapstyti. Suteikia vilties apvalyti save ir savo širdis. Įsivaizduokite save kokioje nors ramioje vietoje, įsivaizduokite, kad ateina nepažįstamas žmogus ir jus nuoširdžiai apkabina. Tai ateinu aš. Pas jus aš ateinu su savo meile ir gėriu. Ar galėtumėte pasidalinti ja? Gaunate, bet ar galite nuoširdžiai atiduoti atgal. Ne dirbtinai iš reikalo, bet nuoširdžiai – tiek, kiek savyje turi meilės. Kiek savyje turi gėrio. To gėrio, kuris gali skleistis ir žydėti. Visada malonu laikytis motinai ant rankų. Visada malonu, kai sūpuoja, kai dainuoja, girdėti balsą. Maudytis belakstančiuose drugeliuose. Visada malonu, kai tave šildo. Tik ateina metas, kai jūs turite atsistoti ir eiti. Ateina metas, kai patys turite žengti šitą žingsnį. Visos apsaugos atjungiamos. Suklysi – tavęs nesaugos išminties valdovai. Smegsi žemyn ir eisi vėl tuo keliu. Žmonija pasidarė labai priklausoma nuo išorinių sąlygų tiek, kad patys sunkiai įsivaizduoja galintys nulemti savo likimą. Nenulemti, o padaryti tą kelią, kuriuo ėjo kadaise. Įsivaizduokite kas vyksta su laiku. Laikas nėra adekvatus jūsų suvokiamam laikui. Nežinau ar apie tai esate pasiruošę išgirsti. Laikas tėra atstumas nuo vienos dimensijos iki kitos. Energetiniai siūlai ir impulsai nepavaldūs laikui. Jie nesupranta jūsų valandų ar šimtmečių, ar šviesmečių atstumo. Visata ir visa kosminė galaktika – tai vienis, kuris kyla iš jūsų ir egzistuoja vardan jūsų. Tai ne ta saulės sistema, kurią įsivaizduojate. Tai visai kitokio tipo struktūrinė schema, kuri dėliojasi po truputį jūsų galvose. Viską mes aprėpiame, visur, visuose pakraščiuose šildome, apglėbiame – tik skirtingai sugebate įsisavinti tai, kas paprasta, tai kas liečia ne tik tave ir tavo norus, bet ir visą kosminę erdvę, kurioje vyksta neapčiuopiami procesai. Įsivaizduokite, tiksliau supraskite savo emocines būsenas. Ar manote visada jos yra susijusios su tuo ką darote čia ir dabar? Iš dalies susijusios.

Mano vaikai, buvo neeilinis įvykis – žmogus (Eglė) išgyveno ne savo susikurtas emocijas. Tiksliau savo, bet ne šio įsikūnijimo, ne šios dimensijos, ne šio laiko. Grįžtama prie to paties laiko. Tam žmogui atsivėrė paralelinis laiko ir įsikūnijimo tarpas. Tas pasaulis, kuris buvo ir yra per 2000 metų nuo dabar. Tokiu atstumu einantis gyvenimas paraleliai šio įsikūnijimo. Taigi. Žmogui neveikė penktoji čakra. Žmogus nesuvokia, kodėl jam viskas stringa, kodėl lyg ne savas. Bet neanalizuoja savo pastarosios savaitės įvykių ar susitikimų, kurie lėmė čakros neveikimą. Supraskite, turite čakras įjungti visu pajėgumu. Jos turi dirbti taip, kaip joms reikia dirbti – atsiverti ir priimti, skleisti ir duoti. Jei tik darbas sutrinka, tada prisijungia pagalba iš kosminės visatos. Čia buvo išskirtinis atvejis, nes jungėsi prie paralelinio pasaulio. Matyt jungiamasis siūlas buvo tiek plonas ir pilkas išlikęs, kad vienintelis išlikęs gyvenimo išsigelbėjimas buvo viename iš paralelinio pasaulio praeities įsikūnijimų. Taigi, prisijungus prie to pasaulio žmogus gyveno ne čia ir dabar, o paralelinį visatos pasaulio gyvenimą. Tokie atvejai gali pasibaigti ir kūno atjungimu. Priklauso nuo išgyventų emocijų ir jausmų. Tai, ką pavyko atskleisti ir pamatyti buvo nepakartojama patirtis žmonijai. Dabar įsilies į bendrą sąmonę laiko supratimas. Jis gali kai kuriais atvejais ir sustoti. Neapsistokite dienomis ir valandomis. Gyvenkite akimirką čia. Akimirką dabar. Gyvenkite čia ir dabar. Jauskite savyje čia, jauskite dabar, jauskite ir išjauskite meilę. Apjunkite visus tris dalykus ir pamatysite, koks yra gyvenimas toje erdvėje, kur laikas tėra atstumas.

Myliu jus visa širdimi. Saugokite mano meilę ir dalinkite ją lygiai.

Marija

 

Diktavimą priėmė: Simas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s