Arkangelų erdvė

Čia aš, Arkangelas Rafaelis. Atėjau pakalbėti apie erdvių skirtumus. Apie neapsakomą praleidžiamą grožį mūsų erdvės ir neapsakomą grožį jūsų erdvės. Abiem atvejais jūs to nepastebite. Viskas gerai. Nesakau, jog nei vienas nepastebi. Kalbu su žmonija per jūsų grupę. Kalbu per jus su atskirais asmenimis. Tai spindulys, aprėpiantis kiekvieną. Tai spindulys, aprėpiantis tiek tave, tiek mane, tiek jūsų žemę. Neretai jus kausto žemiški prisirišimai. Ar susimąstote, kad einate keliu, kurį rinko Dievas, kuris užprogramavo jus, jūsų sielas. Suprantate, ką noriu pasakyti? Eidami vis nepasitikite, mokėdami vaikščioti vis netikite, kad galite, tai daryti. Ar bent suvokiate savo paties galimybes? Kam gyventi su nepasitikėjimu? Jei negali net savimi pasitikėti – kaip tu pasitikėsi manimi, kaip tu pasitikėsi Dievu? Kaip Dievas tau parodys kelią? Kelią į tavo jaunaties pradą. Kaip tau parodys kelią ten, kur turi grįžti. Ir kaip tu tą kelią atskirsi. Nėra vieno kelio. Yra kelios galimybės. Jei nepataikei į vieną kelią, vadinasi tavo pasiekimas nesumenko. Tiesiog galimybė vystytis dar neatėjo ir atvirkščiai gali peršokti visatos pakraštį, jei būsi pasiruošęs. Gali pereiti į septintąją dimensiją iš penktosios. Bet tam visos čakros, visas fizinis kūnas, mentalinis, eterinis ir dvasiniai kūnai turi būti pasiruošę. Jūs gaunate kartais labai aukštos vibracijos energijos. Ar jūsų kūnai pasiruošę? Ar jūs suvokiate, kad tas fizinis pasiruošimas priklauso nuo jūsų minčių? Nesenkite mintimis, neužkoduokite sau, kad turite tiek ir tiek metų. Svarbiausia, kur tu esi šiuo momentu ir ką tu dabar darai, kad ir toliau galėtum sėkmingai vaikščioti, kvėpuoti, matyti pasaulį. Matyti ne tik savo laukus, slėnius ar kalvas, bet ir mūsų pasaulį. Jei vyksta iniciacijos, kodėl jos būna tokios skausmingos fiziškai jums? Perleiskite tai per paprastumo ir pasitikėjimo prizmę. Nereikia kentėti, jog galėtum nušvisti. Nereikia daiktinių įrodymų, kad galėtum kilti.

Aukštų oktavų pagalba turėjau galimybę pasikviesti žmogaus dvasinį kūną į arkangelų lygmenį. Turėjau galimybe nusileisti ir lyg vaiką paimti už rankos ir vesti. Klausykit. Smagiausia dalis čia – tas vaikas sako negalintis palikti savo fizinio kūno. Ar suprantate apie ką kalbama?? Koks nepasitikėjimas. Svarbiausia yra tikėti – tai jau daugiau nei pusę darbo. Mes imam už rankos, mes laikom. Mes dirbam ta linkme, kad jūs kiltumėte, kad parodytume pasaulį. Nežemišką pasaulį, o jūs prisirišę prie savojo. Prie to fizinio kūno. Ir kas? Pakeliausim ir sugrįšit. Niekur nepradingsite. Suprantate. Jei bandytumėte patys išeiti iš fizinio kūno be priežiūros, tai gali nutikti visko. Bet kai čia ateina ir vedasi arba darant seansus gi yra žmogus, kuris mūsų pagalba tikrai palydės į viršų, o kai reikės parves. Pasitikėkite. Visiškai atsipalaiduokite ir eikite ten, kur jus veda, ten, kur nuostabus fonas, ten, kur aukštos vibracijos. O sugrįžęs tu jas paskleisk kolektyvinėje sąmonėje. Nelaikyk užspaudęs. Paskleisk. Toks turi vykti darbas. Ne sau pasilik ir susidėliok į kišenes. Paskleisk plačiai po pasaulį. Plačia mintimi, kad tavo visatos suvokimas sklistų toli toli. Buvo galimybė pažvelgti į žmogaus vidų ir suvokti kokiomis spalvomis vis dėlto mus mato žmogus. Aišku tų spalvų milijonai. Tų spalvų begalybė, bet visur ir vis tas pats fonas – tamsus. Kodėl jūs turite matyti šviesius dalykus tamsiame fone? Kodėl atėjus į mano erdvę, ji turi atrodyti tamsi, o aš vienas šviečiantis? Man didybės nereikia. Man reikia tavo šilumos ir meilės. Atėjai į mano erdve, pamatyk ją – ji šviesi. Mes netūnome tamsoje. Suprantate, ką bandau pasakyti – jūsų matymas ir mąstymas yra užsistovėjęs – vadovaujatės nupieštais paveikslais, vadovaujatės filmais ar bet kokiais gamtos vaizdiniais, bet ar kuriate patys, ar matote kitokias spalvas, kitokius atspalvius, kitokius foninius derinius. Ar suprantate, kaip tai yra svarbu? Gerai, matykite tamsius atspalvius, bet tegul būna tie atspalviai iš širdies, sukurti jūsų – švelnūs ir kupini meilės. Matykite pasaulį atvirkščiai. Ar galite išgirsti kiek milijonų garsų yra tyloje? Ar bandėte išgirsti tylą savo garsų apsuptoje aplinkoje? Ar turėjote galimybę pamatyti šviesą tamsiausiame kampe?

Norėjome vakar parodyti, kokia mūsų erdvė: šviesi, darni, harmoninga. Kaip mintis virsta materija. Turi minties galią ir ja pasinaudoji. Ir tau neiškyla rūmai. Iškyla, šiuo konkrečiu atveju, stačiakampiai pilni gėrio, meilės ir šilumos, kurios jums šiuo metu taip trūksta. Susiformuoja tokie dariniai ir paleidžiame juos ta kryptimi, kur trūksta. Paleidome į žemę. Ir spėkite kas nutiko. Kiek jų pasiekė savo tikslą? Išnaudojome energiją kurdami, įdėjome tiek šviesos, tiek gėrio, o iš to tūkstančio įsiliejo tik vienas. Visi kiti sudužo į jūsų kietą erdvę, į jūsų kolektyvinės sąmonės skydą. Bet mes džiaugiamės. Mes pasklidom po jūsų erdvę, išsiraizgėm aplink ir pasinaudojom tuo vienu šaltiniu, kurį sugebėjome rasti. Argi nenuostabu? Galėjome paskleisti visą gėrį, o jums belieka jį susirankioti. Darbas vyksta ir jis tikrai vyks. Nepulkite dabar daryti milžiniškų darbų vardan tos kolektyvinės sąmonės. Pradėkite nuo savęs. Svarbiausia neperdekite šiame etape. Kiekvienas prisidedate, kiekvienas einate su savo nuklydimais. Pagaliau supraskite tam tikrose situacijose TU ESI TIK ŽMOGUS. Tačiau dieviškas žmogus, su galimybe ištaisyti savo žemų vibracijų skambėjimą ir pakelti jį iki aukštumų. Paprastas žmogus su Dievo palaiminimu savo viduje. Tos dalelytės, kur pasklido po jūsų žemę, jos įsitvirtino kiekvieno galvoje – tam, kam reikėjo. Įsitvirtino ne tik šiluma, meilė ir gėris, bet įsitvirtino pats suvokimas. Apie mūsų erdvę. Kokia ji, kokios spalvos kiekvieno širdyje turi atgimti. Nesakau matykite viską balta spalva ir tik balta. Ieškokite tokių atspalvių, kokių dar nežinote. Ne dabar, ne po savaitės. Leiskite nusėsti tai dalelei ir pasklisti po visus jūsų kaulus, po ląsteles ir visus raumeninius audinius. Leiskite įsitvirtinti ir kituose kūnuose. Duokite laiko sau. Ir pamatysite koks pasaulis atsivers. Tai jūsų naujasis pasaulis. Ar galima sakyti, kad žengiate į septintosios dimensijos šeštosios dimensijos koridorių? Taip. Galima ir taip pavadinti. Eikite atsargiai, nes iš čia jau atsiveria atmetimo principas. Pagreitintos karmos principas. Turi būti atsargus su norais, su mintimis. Apskritai žmogau, ar tu esi pasiryžęs šiai dienai atsisakyti visa tai, ką užgyvenai per šitiek metų? Ar tu tikrai esi pasiryžęs šitam žingsniui. Šitas atsakymas turi būti kiekvienam atsakytas, o tada, tada kalbėsimės atskirai. Atskirai su kiekvienu ir bendrai su visais. Taip, kaip jūs mokate geriausiai. Kalbėti, bendrauti, dalintis. Ne per socialinę ar technologijų erdvę, o gyvai bei mintimis.

Jus lydi Arkangelo Rafaelio šviesa. Turėkite ją ir visada panaudokite tik tam tikslui, kuris atvers duris į mūsų erdvę.

Su meile, Arkangelas Rafaelis

 

Diktavimą priėmė: Simas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s