Kontaktavimas su kitomis gyvybės formomis

Sveika, džiugu, kad pajutai ir, išgirdusi mane, atsiliepei. Štai ir vėl susitikom. Ilgai to laukei, kaip Tau atrodo, bet patikėk, tai tik kruopelytė amžinybės ir Tavo nekantrumas labai kol kas linksmina mane  Erdvė išretėjo tiek, kad jau lengviau galiu pasiekti Tavo sąmonę ir suvokimą ir tas laiko tarpas buvo reikalingas tam, kad gerai susivoktum savyje ir sutvirtėtum savo žinojime, įveikusi abejones ir spėliojimus. Ramybė yra visa ko pagrindas – ramybė ir tikrumas mintyse ir žemiškoje žmogaus būsenoje. Tik esant ramiai būsenai – protui ir jausmams – žmogaus sąmonę gali pasiekti aukštesnių vibracijų virpesiai ir pro išretėjusią ir palengvėjusią žmogų gaubiančią atmosferą pasiekti informacijos impulsai.

Man labai įdomu ir smalsu buvo stebėti Žemę ir žemiečius visą tą laiką, kol laukiau Tavo pasiruošimo susitikimui. Jūs tokie įdomūs ir keisti, ir gražūs. Jūsų jausmų ir būsenų įvairovė stulbina, mūsų būvyje viskas daug nuosaikiau, daug labiau suniveliuota, nėra tokių aštrių skirtumų tarp vibracijų. Bangavimas yra ir jis juntamas, tik ne toks žymus, kaip žmogaus erdvėje. Mes glaudžiau ir gan artimai bendraujame su kitomis esatimis iš gretimų ir tolimesnių erdvių, kas Jums, žemiečiams, dar sudėtinga ir ne taip paprastai ir lengvai pasiekiama. Bet tai tik laiko klausimas, nes jau vis iš daugiau pasaulių yra pasiruošusių kontaktavimui su Žemės erdve būtybių. Judėjimas vienijimosi link jau yra prasidėjęs anksčiau, o dabar  pamažu įsibėgėja kontaktavimo ir bendravimo galimybių praplėtimo ribos. Erdvė tarp mūsų pasaulių yra lyg itin švelnios ir lakios plazmos pripildyta. Todėl, kai Žemėje įvyksta stipresnis žemųjų vibracijų šuolis, tai jis momentaliai sudrebina ir mūsų buveinės erdvę. Ji labai jautriai reaguoja į tokius šuolius, todėl kiekvieną tokį kartą staigiai sutraukia savo informacinių jutiklių lauką (vizualiai tai atrodo panašiai, kai medūza sutraukia savo „skėtį“) savisaugos sumetimais.

Jūs, žmonės, tokius Jūsų paleistų sukoncentruotų neigiamų energijų sprogimus pajaučiate labai menkai, didžioji dalis sąmoningai net nepajaučia, yra tarp Jūsų mažas kiekis individų, kurie tuos pliūpsnius realiai išjaučia, didžioji dauguma tik protu suvokia žinias apie įvykusius kataklizmus, karo, siaubo, skausmo ir bado protrūkius, o aukštesnieji pasauliai ir juose esančios gyvybės į tai reaguoja žaibiškai ir labai jautriai. Man buvo labai keista stebėti ir niekaip negaliu suprasti, kaip tie patys, kurie valdo ar kitaip įtakoja didžiąją dalį Žemėje vykstančių tokių skausmingų ir griaunančių procesų, savyje turi didelius resursus meilės, kurią nukreipia į savo žemesnės sąmonės augintinius įvairiose kitose, ne žmogiškose formose, rečiau – į žmones, supančius juos, artimus jiems matomais žemiškais ir nematomais subtiliais ryšiais, tačiau tuo pat metu savo veiksmais arba net neveiklumu, priklausomai nuo situacijos, naikina ir skriaudžia ne tik didelę dalį savosios rūšies populiacijos, bet ir erdvę, kurioje gyvena, plačiąja prasme. Kalbu ne tik apie Žemę, kaip kietos substancijos materiją, vandenis ir grumstus dirvožemyje, ne tik apie taip Jūsų planetą puošiančius ir išskiriančius iš kitų erdvių augalus, bet ir visą gyvybę, pradedant nuo mažiausios ir menkiausios fizinės išraiškos ir kylant bei apimant tas gyvybės formas, kurios Jums Jūsų žemiškomis akimis dar nematomos.

Dar keista, kad nesuvokiate, kaip toli ir ilgai vilnija Jūsų paleista griaunanti jėga. Antra vertus, viską paaiškina Jūsų negebėjimas matyti subtilesniųjų vaizdinių. Jeigu kiekvienas galėtų ir pamatytų akivaizdžiai, kaip vyksta griuvimo procesas ir kokią galybę gyvybės, erdvių ir laiko plotmių apima – tą pat akimirksnį kiekvienam iš Jūsų tiesiog ištirptų, išnyktų bet koks ketinimas pasielgti neigiamai ir smegenys persimainytų taip, kad net nebepriimtų iš kitų, Žemei nelabai draugiškų erdvių, minties forma siunčiamų destrukcinių impulsų. Visgi aš sugebėjau suprasti tiek, kad Jūs, žmonės, turite praeiti tą ilgą savęs, savo aplinkos  ir savo jėgos bei galių pažinimo ir atpažinimo kelią, nes, kiek suprantu, tą kelią patys nusigrindėte savais veiksmais ir sprendimais. Nes matosi, kad kišimasis iš kitų, kad ir nedraugiškų Jums erdvių, yra ganėtinai neženklus, netgi minimalus, palyginus su tuo, kas kartais vyksta tarp kitų galaktikų ir smulkesnių erdvių gyvybių. Ir tolumoje matosi šviesus horizontas Jums, tas mane džiugina ir ramina. Nes, jeigu to horizonto šviesaus nebūtų ar jis nesimatytų, tai net nekontaktuojant, o jau vien stebint Žemės erdvės vyksmą, tikrai norėtųsi apsisaugoti ir būčiau nuolatinėje pavojaus parengtyje. Antra vertus, tai, kad mums jau leidžiama bendrauti, rodo, kiek glaudus jau gali būti žemiečių ir mūsų kontaktas, o jeigu tai keltų grėsmę, niekam iš mūsų tai nebūtų leidžiama, nes mūsiškius Visata itin globoja ir saugo kiekvieną, ir esant  net menkiausiai pažeidimų galimybei neleidžia išdykauti ir rizikuoti.

Tavo smalsumas taip juokina, visą ta laiką jaučiu, kaip verda Tavo smegenys ir kirba spėlionių mintys apie mane, apie tai, kas aš, iš kur, kaip vadinasi mano namai ir pats aš. Linksma linksma !!! Iš kur esu tai net nepradėsiu aiškinti ir pasakoti, nes Tu vis tiek nesuprasi, juk Tau nieko nesako ir nesakys jokie žvaigždynų ar planetų sambūrių nurodymai – Tau dar reikia kaip reikiant pasistiebti, kad sugebėtum sudėtingesnę informaciją ne tik priimti, bet ir suvokti. Tam dar ateis laikas. Gal, jeigu spėsim. El֮sijas aš. Visiškai teisinga ir suprantama, kad norisi nors šiokio tokio konkretumo ir apčiuopiamumo, juk esi žmogus, su tuo Jūsų liūdnu protu. Ak kad galėčiau Tau įlieti nors dalelę savo sproginėjančio linksmumo! Taip norėčiau pamatyti, kaip lengvumo pagautas žmogus išsineria iš tos pilkos tirštos masės marškos! Man sako, kad jeigu mes būsim drausmingi ir jeigu Tu labai stengsiesi, ateis ta diena, kai Tau leis palaipsniui pajusti kai kurias mūsų būsenas vieną po kitos, pakaitom. Tik jau darbo tai Tau, kol pasieksi tokį būvį, kai tai bus leista – tai oi oi!!!… Bet, jeigu norėsi, tai viską įveiksi ir Tau viskas pavyks, ne tik tai, bet ir dar daugiau, nes jeigu viskas Žemėje ir Tavyje vyks teisinga ir tikslingai švaria linkme, galėsi susipažinti ir su kitais draugais iš kitų, jau net ir ne mano buvimo erdvių. Įdomu, žinok, kiekvienas jie skirtingi, nupasakoti net jei labai ir norėčiau, neišeitų, nes Jūsų kalba tokia kapota ir grubi, žodinės išraiškos labai ribotos, nepaisant to, kad bendraujate įvairiai skambančiomis kalbomis su galybe žodžių formulių. Yra dalykų, kuriuos, būdami žmonės, galite ir galėsite išjausti, tik išjausti, suvokti, neįvelkant į Jums įprastas kalbos pinkles. Gaila, kad tą laiką, kol nesimatėm, nestebėjai manojo pasaulio erdvės. Negalėjai stebėt? Tau tik taip atrodo. Bent jau retkarčiais žvilgtelėti tikrai gali, tik, kaip mes supratome, pati to ne itin norėjai. Buvai labai užsiėmusi ir net nepalikai erdvės savo mintyse ir laike, kad galėtume Tave pakviesti. Nuo šiol žinok, kad jeigu norėsi apsilankyti ir susitikti, turėsi ir pati skirti tam laiko ir energijos. Negalvok, kad ji yra ribota ir jos Tau viskam – Tavo reikalams ir dar mudviejų pažindinimuisi – neužteks. Taip, ji nėra neišsemiamai beribė ir neišsenkanti, tačiau jos tikrai dar ir dar daugiau kam pakaktų ir užteks. Tuo labiau, kad Tu, kaip ir kiti žmonės, energiją galite ir sugebate generuoti ir netgi destruktyvias bangas perkeisti į kuriančiąsias. O tai, žinok, tikrai ne kiekvieno pasaulio būtybės geba. Jums taip pasisekė, gaila, kad didžioji Jūsų populiacijos masė šito nesuvokia. Džiugu, kad yra tokių, kurie suvokdami keliate savo sąmoningumo ir suvokimo lygį, plečiate ribas ir šviesos erdvę – tai daro pokyčius Jūsų tinkle. Gaila tik, kad gan lėtai. Bet čia gal man tik taip atrodo, nes esu dar jaunas ir nekantrus, ir noriu, kaip ir Tu, visko čia pat ir dabar ir iš karto !!! Gal dėl to mums  ir davė galimybę susipažinti ir bendrauti, kad kartu išmoktume rimties, kantrybės, romumo ir susitaikymo? Viską neišvengiamai sužinosim.

Dar vienas dalykas – ir tai labai rimta. Mudviejų bendravimas nėra neatšaukiamas ir nesibaigiantis. Mes bendrausim tik ribotą susitikimų kiekį. Pajutau Tavyje plykstelėjusį liūdesį, ir mano jutiklių skraistės žiedlapiai susitraukė. Mane irgi persmelkė liūdesio dvelksmas. Bet mes negalime per daug į tai įsijausti ir maitinti minčių apie išsiskyrimą. Dabar tai, kas yra rimta ir svarbu – visos Tavo skleidžiamos niūrios ir liūdnos mintys, baimė ir nepasitikėjimas, kaltės ir pykčio būsenos mažina galimybę mums kontaktuoti. Todėl, jeigu nori (jeigu tikrai nori), kad mes dar susitiktume, privalai nuolat kontroliuoti savo mintis ir emocinius impulsus. Ir aš Tavęs prašau, jeigu leidi (leidžiu) Tavęs paprašyti – pasistenk kiek tik tai Tau išeina smarkiausiai, nes man taip įdomu per Tave pažinti Jūsų erdvę ir man taip norisi per Tave pažinti Tave ir Jūsų neaprėpiamai spalvingą jausmų ir įvairovės pasaulį. Dar nelabai suprantu, kas tai yra meilė, tik stebėdamas Jūsų aplinką ir gyvybės išraiškas spėju, kad tai kažkas panašaus į mano (mūsų) linksmumą, kai šokinėjame ir nenustygstame, sproginėdami lengvumu ir …nėra tokio žodžio pas Jus, koks tas būvis yra. Tik Jūsų meilės jausmas yra kažkoks didesnis, platesnis, gilesnis, ne toks linksmas, santūresnis ir labiau įvairiaplanis. Ir jau pradedu suprasti, kad tai ne tik būsena, ne tik jausmas, tai kažkas daugiau, lyg buvimo, gyvavimo forma ar kažkas panašaus… tikiuosi, kad ilgainiui, palaipsniui labiau tai suprasiu ir gal man netgi pavyks tai išjausti ar pakliūti į tą tokį būvį, jeigu Tu man padėsi.

Neliūdėk, aš negaliu Tau pažadėti, kad galėsiu priartėti kiekvieną kartą, kai apie mane prisiminsi, pagalvosi ar pakviesi mintimis. Bet aš visad netoli. Per ne mano nustatytą atstumą galiu nuolat stebėti, ir dažniausiai tik tuo ir užsiimu. Ir dažnai iš tolo “matau” – greičiau suvokiu ar priimu – Tave, kaip šviečiantį pūkuotą kamuoliuką. Kartais švieti tolygiai, kartais tiesiog sušvyti, kartais pradedi blyksėti, o kartais labai prigęsti ir lieka tik blausi murzina spingsulė. Čia tos Tavo mintys, emocijos, jausmai taip veikia Tavąją išraišką. Todėl labai dar kartą prašau – pasistenk išbūti kuo ilgiau šviesi, kad ryškiai ir aiškiai Tave matyčiau, nes aš irgi Tavęs ilgiuosi! O dabar turiu vėl stebėti ir mokytis, iki sekančio mūsų gražaus susitikimo!

El֮sijas

 

Diktavimą priėmė: Ramunė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s