Tikrosios laimės ištakos glūdi ne fiziniame pasaulyje

Jūs – žmonės, ir Jūs atėjote į žemiškus įsikūnijimus tam, kad gyventumėte būdami laimingi, kad išgyventumėte džiaugsmą ir laimę, kad priimtumėte tai iš Pradžios, prisipildytumėte patys ir skleistumėte tai į aplinką. Jūsų išjaučiama laimė turėtų būti Jūsų būsena, o ne tik retkarčiais patiriami blyksniai. Ir laimė, ta, kurią žmogui skirta išgyventi, nepriklauso nuo Jūsų fizinio gyvenimo aplinkybių. Jeigu Jus Jūsų gyvenimiškos aplinkybės taip įtakoja, kad Jums tas laimės jausmas atrodo nepasiekiamas ir neįmanomas – tai Jums derėtų atkakliau įsižiūrėti į save, dirbti su savimi, savo prisirišimais, savo ego, savo troškimais ir siekiu valdyti situacijas bei aplinkybes, siekiu valdyti ir konstruoti kitus. Jūs kiekvienas turite savyje viską, ko reikia gyvenimui besitęsiančios laimės būsenoje – dieviškąjį pradą, esminį ryšį su pačiu Kūrėju savyje. Tereikia tik sąmoningo gyvenimo, tikslingo ir valingo savo sąmonės nukreipimo ir plėtimo tinkama linkme. Jeigu jau Tave pasiekia mūsų siunčiama žinia, vadinasi, esi pabudęs iš gilaus nesąmoningumo miego, išsiritęs iš šviesai nepralaidaus kevalo. Tuomet tereikia tik vieno – sąmoningo ir tikslingo šviesos ir tiesos pažinimo siekio. Tyriausia meilė pasiekia kiekvieną per širdį, per atgijusį kristalą, dieviškojo prado kristalą, esantį kiekvieno širdyje. Tik žmogaus valia yra laisvai pasirinkti – ar švarinti ir skaidrinti, tyrinti kiekvieną šio kristalo gardelę, siekiant nepriekaištingai tyro pralaidumo ir maksimalaus šviesos bei dieviškosios meilės, besąlyginės visaapimančios meilės išskleidimo į aplinką, ar ignoruoti sielos balsą ir, jį nuslopinus, toliau kristi į aklumo ir kurtumo miegą. Fizinis pasaulis dar niekam nesuteikė tikrosios laimės ir nesuteiks, nes tikrosios laimės ištakos – ne fizinis pasaulis, ne išorės sąlygoti veiksmai, situacijos, išgyvenimai. Tikroji laimė kyla iš žmogaus vidaus, vidinio pasaulio, pasiekusi jį iš aukščiausiosios kūrybinės jėgos prado, pasiekusi kūrinį iš Kūrėjo. Tik Kūrėjas suteikia galimybę kūriniui išjausti laimę ir inspiruoja ją, kūrinio pastangomis užaugintą, išskleisti į aplinką, tuo pačiu skleidžiant harmoniją ir šviesą ir tokiu būdu atstatant pažeistas aplinkos erdvės struktūrines gardeles į pirminės darnos būvį. Žmogaus laimės siekis dažnai esti lydimas klaidingo įsivaizdavimo, kas yra laimė. Dažniausiai tai būna ego, kultūrinės aplinkos ir kolektyvinės sąmonės tandemo suformuotas ir padiktuotas suvokimas ir vaizdinys, kas yra labai toli ir neretai netgi priešinga tikrajai laimei. Niekada žmogus neišgyvens ir neišjaus tikrosios laimės žemindamas ir menkindamas kitus, kenkdamas kitiems, kitus skriausdamas, pažeisdamas kito valią ir laisvę. Žmogui tikrosios laimės niekada nesuteiks materija. Žmogui niekad tikrosios laimės nesuteiks kitas žmogus, nesvarbu, kas tai bebūtų – mylima moteris ar vyras, ištikimas draugas ar netgi vaikai. Tikroji laimės galimybė užgimsta kiekviename žmoguje kartu su gyvybės užgimimu žmogaus kūne. Deja, Žemėje žmogui augant fiziškai, dažniausiai dieviškosios Kūrėjo šviesos struktūros vystymasis ir sklaida būna užslopinama, įspraudžiant žmogų nuo pat jo gyvenimo Žemėje pradžios į kolektyvinės sąmonės rėmus ir gyvenamos aplinkos kultūrines visuomenės taisykles. Dėl ko tėvai, ypač tie, kurie pradeda eiti sąmoningėjimo keliu, privalo atidžiau žvelgti į savo vaikus, turi stengtis žvelgti į gelmę, užčiuopti esmę, įsiklausyti į vaiko širdį ir tikruosius jo sielos poreikius, kiek tik tai yra kiekvienam įmanoma išgirsti pagal kiekvieno sugebėjimą. Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kad svarbiausia nuoširdžiai ir atsidavusiai stengtis įsiklausyti – ir nuoširdžios, neegoistinės pastangos bus apdovanotos dabar žmonėms gal ir neįtikėtinai atrodančiomis įžvalgumo ir suvokimo galimybėmis girdėti, pajausti ir suvokti vaiko tikrąją esmę, jo sielos esmę ir gelmę. Tai titaniškas darbas – dabartiniam žmogui perversti savo suvokimą, perversti jam diegtas tiesas ir priimti naujas. Dėl to gali pasitaikyti nereta atvejų, kai tėvai, tingėdami dėti nuoširdžias pastangas ir dirbti su savimi, siekiant pažinti vaikus iš esmės gelmių, lengvabūdiškai nevykdys auklėjimo, globos ir budrumo pareigų, prisidengdami tik teoriniu nenoru sužaloti vaiko sielos, užgniaužti jo tikrųjų polinkių ir tuo manipuliuodami. Privalu vaikui padėti adaptuotis šiame pasaulyje, privalu globoti, nukreipti gerumo ir meilės linkme, nes kiekvienas žmogus savo Kelyje turi patirti akistatą su įvairiausiomis žmogaus dieviškumo ir jo laisvos valios (iš ko kyla patys įvairiausi pasirinkimai su pačiomis įvairiausiomis pasekmėmis) apraiškomis. Privalu globoti, rasti, kurti ir nuolat palaikyti giluminį ryšį su vaiku jo netraumuojant, ne valdant, o nukreipiant, ne baudžiant, o skatinant, ne liaupsinant, o palaikant, ne lepinant, o globojant, klausantis ir girdint – tai didžiulis, reikalaujantis ypatingos atsakomybės  ir itin svarbus visų tėvų darbas ir pareiga. Žmogus Žemėje turi pradėti gyventi kitaip, nei iki šiol, nuo pirmų oro įkvėpimų, nuo pirmų žingsnių, pirmų išgirstų žodžių. Todėl siekiame, kad kuo didesnė jau dabar, šiuo metu, Žemėje gyvenančių žmonių dalis atsimerktų, susivoktų esantys ne tik kūnai kūniškame pasaulyje, išgirstų savo sielas ir pradėtų keisti pasaulį, pradėdami nuo savęs. Todėl būtina, kad teisinga ir reikiama informacija būtų pasiekiama kuo platesniam ratui žmonių, sklistų apgaubdama Jūsų pasaulį lyg šviesos kapiliarai, nukreipiantys žmonijos gyvybinę energiją tikslinga šviesos tėkme. Ateinančios į įsikūnijimus sielos atsineša į Žemę plačias galimybes ir ypatingus gebėjimus, o taip pat ir ypatingai svarbias bei ganėtinai sudėtingas užduotis, todėl itin svarbu sudaryti tinkamas sąlygas naujoms kartoms užaugti ir įsilieti į žemiškąjį gyvenimą kuo mažiau jas keičiant, stengiantis transformuoti jų priminį pašaukimą, paskirtį tam, kad įtalpinti į nusistovėjusius ir jau perpuvusius kolektyvinės sąmonės rėmus, taip jas traumuojant ir laužant. Didžiulė atsakomybė naujai ateinančioms sieloms. Didžiulė atsakomybė Jums, priimantiems tas sielas į savo tarpą ir padedantiems joms įgyvendinti jų užduotis. Nieko nėra beprasmiško. Kiekvienas įsikūnijimas yra svarbus ir būtinas, net jei žmogaus kūnas užgęsta vos užgimęs. Dar nemažą darbą žmonija turi atlikti sąmonės perkeitimo ir plėtimo srityje, kad ramiai ir be širdgėlos tai suvoktų ir sugebėtų tai priimti. Bet viskas įmanoma, ir viskas bus, tik kaip tai greitai įvyks, kaip greitai žmonija ženkliai kilstelės savo sąmonės lygį – tam svarią ir lemiamą įtaką turės kiekvieno žmogaus pastangos ir siekis pažinti, suvokti, išgyventi ir išskleisti.

AŠ ESU Sajus, Gailestingumo Dievas

 

Diktavimą priėmė: Ramunė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s