Neslopinkite dieviškumo savyje

Kodėl Jūs, žmonės, bijote išreikšti savo švelnumą? Kodėl bijotės patys savęs, to, kas Jumyse yra gražiausio ir tyriausio? Kodėl vengiate apglėbti viens kitą ir pripildyti meile? Kodėl neužpildote tuštumos meilės žodžiu? Kodėl bijote priglusti, pripažinti savo silpnumo akmirkos? Kodėl bijote pasiprašyti globos? Kodėl nedvejodami žeriate kritiką, kodėl nedrebėdami pliūptelite pykčiu, nekantrumu ir nepakantumu kitaip mąstančiam, kitaip gyvenančiam, kitaip, nei Jūs pageidaujate, besielgiančiam? Kodėl bijote ištiesti ranką kitam? Priglobti kito ranką savam delne? Ko gi teisinatės nedrąsumu ir baimėmis “ką kitas pasakys? Ar Ką kiti pagalvos?” ??? Jūs gi žinote, kas taip kalba. Jūs gi žinote, kad tai – ne Jūs. Jūs gi žinote, kad tai – ryškiaspalvės nuorodų į melagingą posūkį vėliavėlės… Ir puikiai žinote, kas jomis mosikuoja. Kur trūkinėdamas dinginėja Jūsų sąmoningumas? Kodėl leidžiate jam išsijunginėti? Kodėl paisote mokymo ir širdies tik tada, kai Jums patogu ir saugu įprastoje aplinkoje? Ko gi Jums nedrįsti ir ko gi Jums baimintis, jei einate su Dievu širdyje? Ko gi Jums nedrįsti, jeigu Jūsų širdyse užkoduota Kūrėjo ryžtas ir ramybė? Jūs gimėte būti drąsūs tiesos Kelyje. Šviesnešiai… Nesusireikšminkite. Kiekvienas neša savyje Dievo kibirkštį ir tiesos pradžią. Tik ar išskleisite ją kiekvienas – tai klausimas su neapibrėžta išdava ir rezultatu. Ko gi baiminatės meilės? Ko sukate žvilgsnį, ko gobstote save ir savo ego? Ne širdį, ne meilę Jūs saugote, tik savo aikštijimąsi ir kaprizus. Nepatogu, nejauku, nedrąsu… Argi to Jus mokome? Argi to?… Nelieskite gervės jos skrydyje. Nepančiokite meilės laisvės ir netildykite meilės balso. Paleiskite save. Išlaisvinkite savo švelnumą. Išlaisvinkite ir įprasminkite savo šviesą Jūsų gyvenamame žemiškajame kūniškame pasaulyje. Tyra meile priglauskite kito delną prie veido. Švelnumu paglostykite akis. Kas aš, o kas jis? Jūsų protas nerimsta. Susikaupkite. Meilės valanda artėja. Laukiu Jūsų išsiilgusi, išsiilgusi Jūsų širdžių. Laukiu Jūsų kiekvieno, ištroškusi Jūsų nuoširdžių atsivėrimų man. Ką man papasakosite? Ką man parodysite, kokie atsiversite ir į kur mane nusivesite? Ką nuveikėte per metus? Kur nusodinote mano meilę, kur ir kam perdavėte tai, ką Jumyse pasėjau? Liaukitės teisti save, liaukitės laužę save ir greta esančius. Branginkite ir gerbkite tai, kas Jums duota, kas suteikta Kūrėjo. Baiminatės, vis baiminatės. Ko baiminatės? Kodėl vis dar netikite ir nepasitikite? Nelaikykite ir nepriimkite savo ego kaip priešo. Pamilkite ir susidraugaukite. Paglostykite jį šviesia ir švelnia dieviškos šviesos meile. Pasūpuokite savo glėby. Nuraminkite, paglostykite, paniūniuokite ramybę. Nekelkite durklų ir iečių. Smurtu dar niekas nieko nenugalėjo. Tik meilė yra galingiausias ginklas prieš visas blogybes. Prieš visa, kas ne taip, prieš visa, kas netyra. Tik meile priešiškumą gali ištirpdyti. Tik tyra, besąlygine meile. Švelnumu, dėmesingumu ir atvira širdimi eikite vienas į kitą. Atvira širdimi, tiesia siela. Žiburys negęsta ir neblėsta. Netemdykite jo patys sau melagingomis priedangomis. Tyros meilės balsas – jis niekur nedings, kaip įnirtingai nuo jo bebėgtumėte. Jūs turite savyje galios įkalinti tai tamsoje, jeigu to norite ir jeigu tai rinksitės. Bet, vaikai mano mieli, mano brangiausiosios šviesos dalelytės, žibančios naktyje, argi Jums to reikia? Ar į tai Jūs einate ir ar to Jūs siekiate? Ne… aš girdžiu Jūsų balsus. Ne… kas šnabždate, kas tylite, bet širdys Jūsų visų iki vieno plazda skleisdamos vienareikšmišką “Ne”. Ir aš džiaugiuosi tuo. Tik kur Jūsų drąsa? Kur Jūsų valia? Kur Jūsų laisva, LAISVA valia? Išdrįskite ištiesti ranką. Išdrįskite priglausti ir prisiglausti. Išdrįskite apgobti savo meilės glėbiu greta esantį. Paguosti nusiminusį. Savo meile paguosti. Savo buvimu. Savo esatimi. Savo šviesa. Dievo šviesa. Mano šviesa. Šviesos šviesa. Paguosti ir apsaugoti nuo tamsybių. Nedrausminkite širdies ir netramdykite. Nekalkite ir nevirinkite naujų narvų, dar tvirtesnių ir tankesnių, nei prieš tai buvusių. Neapsunkinkite Kelio patys sau ir kitiems, šalia esantiems. Bet kurį narvą, kokį tik Jūs besumeistrautumėte, anksčiau ar vėliau teks patiems pralaužti. Patiems. Tik iš vidaus meilę įkalinantis narvas gali būti pralaužtas. Tik iš širdies esmių esmės. Dievišku tyros meilės spinduliu. Ištirpsta tyrumo kaitroje narvo geležis. Išsilydo gniaužtai ir apkaustai. Nukrenta grandinės ir sparnai kyla. Atsikvepia širdis. Lengvai. Gaiviu gūsiu pripildyta kiekvieno siela. Tyrumo, švaros grynumo gūsiu. Ištiesk ranką šalia esančiam. Prieik prie to, link kurio veda širdis. Netaupyk meilės jausmo, jei jis veržiasi per kraštus, jei jis veržiasi ten, kur jo reikia. Kur trūksta meilės, kur trūksta saugumo, kur reikia padrąsinimo. Eikite išvien, koja kojon, skleiskite šviesą ir meilę darna, pripažinkite savo drąsą ir ryžtą – tai Jumyse, neslopinkite ir nelaužykite to, kas Jums duota iš aukščiau. To, kas nuleista į Jus iš Aukštybių. Mes pasitikėjome Jumis, mes Jumis ir pasitikime. Tad nebežaiskite tų žaidimų. Nes žaidimai Jūsų nevaikiški. Ir niekam iš mūsų jie neatrodo žaismingi. Neslopinkite meilės ir švelnumo, skleiskite ir plėskite, dovanodami vienas kitam dėmesį, rūpestingumą. Ir ne rodyklių strėlės Jus nuves į tikslą. Nei šalikelių ženklai, nei mostai. Išgirskite atgarsį savo širdyse. Būkite kūdikiais ir išlikite jais visada. Gebėkite išlikti Dievo kūdikiais visose savo žemiško gyvenimo situacijose. Neriaumokite apie bėdas ir nepatogumus. Neverkšlenkite dėl trukdžių ir aplinkos nesupratingumo. Tai Jūsų neliečia. Neliečia, kolei patys tam neatsiveriate ir nepasiduodate nešami tos pačios srovės – netikusios ir iškreiptos. Styguokite savo erdvę, styguodami save. Dėkite dėmenį prie dėmens, švelniai ir su meile glostydami kievieną gryną stygą.  Viskas, ko Jums reikia, yra Jumyse. Negriaukite ir nežlugdykite savyje to, kas Jumyse yra tobulo. Neslopinkite dieviškumo savyje. Tai nesunaikinama. Neapsunkinkite savojo buvimo, savosios būties ir kilimo. Leiskite susijungti širdims, kurios turi būti sujungtos, nesibaiminkite dėl žemiškojo gyvenimo plano trūkių. Jų nebus, nes neištiks tai, ko neturi įvykti, nei vieno. Priimkite siunčiamą meilę su dėkingumu ir atlapom krūtinėm, drąsiai ir su šypsena. Dėkokite ir džiaukitės, jei jaučiate dėkingumą ir meilę. Nebus pasmerktas nei vienas, einantis atvira širdimi ir skleidžiantis tyrą meilę. Ne Jums, žmonės, spręsti, kas dora, o kas netinkama. Ne Jūsų protams suvokti Kūrėjo rankos vedimą ir planą. Tegul susijungia, kas turi būti sujungta, tik tuomet įsiliepsnos visaapvalanti ugnis visu pajėgumu. Ne proto valioje, ne žmogiškų instinktų ir Jūsų raštiškų įstatų valioje apriboti. Negriaukite savęs, nenaikinkite. Kukuoja gegutė ir rauda dėl neišmyluotų vaikų. Nesekite skausmingomis pėdomis. Minkite šviesų meilės taką nuo savo širdžių link sekančių. Girdėkite, kurlink veda, ir drąsiai eikite. Prisilietimu pažadinkite virsmą kito širdyje. Nevaitokite savo susikaustymuose, išsivaduokite iš iliuzinių varžančių pančių. Nepainiokite dieviškosios meilės su žmogiškų prisirišimų apraiškomis. Sekite vedimu ir tikėjimu. Meilės apstu, užteks kiekvienam ir pakaks kiekio, kad išsiųsti į kosmosą, nes ji atsinaujina ir gimsta pati iš savęs kiekvieną Jūsų žemiško buvimo dieną. Globok, angele sarge, Žemės planetą, ir visas šviesos dulkeles joje, suteik, Viešpatie mano ir mūsų visų, išminties kiekvienai mylinčiai širdžiai. Nukreipk galios vartų raktą tikslingai, kad atsivertų gelmė pažinimo. Būkite, vaikai mano, vienas su kitu, ištikimai ir darbingai, tenepalūžta Jūsų viltis ir tikėjimas savimi. Nebus meilės, nebus jos šalia Jūsų, jei Jūs jos neišskleisite, jei neišlaisvinsite iš užrakintų gelmių. Ne karūnose Jūsų grožis. Ne spindinčiose spalvose. Tyros meilės šaltinio neužgoš jokios dekoracijos. Išgirskite balsą savyje. Nei vienas savo giesmės dar nesugiedojote. Net ir Violeta yra dar savąjam procese. Viskam savos priežastys ir tikslai. Negriaukite savęs ir savo gyvenimų, dovanotų To, kuris Jus ir mus visus saugo ir globoja. Tu nesimėtyk ir nebijok, visi esat Viena ir iš Vieno atėję. Nesvarbu, kad žvaigždynai skirtingi. Visa yra Viena, visa iš Kūrėjo šaltinio ir jo pradžios. Pasitikėk ir tikėk, daryk, kaip Tau sakoma, vykdyk, kas nurodyta. Tik tokiu būdu šviesa pasieks tas širdis tinkamiausiu metu. Neslopink žinojimo ir negesink ugnies savyje, kad nesprogtų žeidžiančia jėga. Meilė visa nugali ir dievišku būdu randa kelią į šviesą kiekvieno širdyje. Tu – ne Tu. Tavęs nebėra. Savęs nepraradai. Tai tik atgarsiai, tik tolimas aidas troškimų ir senų dainų. Nesudainuotų ir neišgodotų raudų. Tai praeinama ir pataisoma. Viskas pamažu grįžta į savas vėžes. Laikyk širdį atvirą ir sek jos nurodomu keliu. Tik tokiu būdu pasieksi Tiesos šaltinį ir namus, į kuriuos keliai nutiesti ir vartai atverti. Mes laukiam.

Motina Marija

 

Diktavimą priėmė: Ramunė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s