Sprendimus priimkite širdimi, o ne protu

Labas. Čia Maitrėja. Ar nusiraminai? Protas, jeigu jis nevaldomas, gali pridaryti žmogui labai daug bėdos. Jis tave gali taip suklaidinti, taip supančioti, kad gali būti, jog iš tų pančių ir neišsivaduosi. Bet tu, tai ne tas atvejis. Tavo širdies šaukimas yra stipresnis už protą. Tačiau turėjai labai gerą pamoką, kaip viską greitai galima sugriauti, ką taip ilgai statei. Griauti, tai ne statyti. Viską greitai galima išversti. Bet kas po to? Kaip gyventi tarp griūvėsių? Protas galingas įrankis ir tu jo dar nevaldai iki galo. Turėtum tam skirti daugiau dėmesio. Kuo labiau dominuos širdis, tuo daugiau turėsi šansų judėti dvasine kryptimi. Tuo labiau pažinsi savo vidų. Per protą nepažinsi. Protas duos begalę variantų, iš kurių teks rinktis ir greičiausiai išsirinksi klaidingą. Ne protu reik gyventi. Ne protu reikia vadovautis priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Kada protas atjungtas ir žmogų veda širdis, tada jam lengviau gyventi. Susikuria mažiau problemų. Netikrų problemų, nes daugelis problemų yra netikros. Jos egzistuoja tik žmogaus prote. Tai galimi variantai iš daugelio, tačiau dar nerealizuoti. Bet jei tam skiriama daug savo energijos tos problemos iš mentalinio lygmens turi šansų pereiti į realybę. Todėl nereikia galvoti apie problemas. Nereikia mąstyti neigiamai. Jau daug kartų kalbėta, tačiau dabar tu išgyvenai pasunkintą tokio mąstymo rezultatą. Ar tau buvo gerai, kai galvojai, kad viskas blogai ir niekas neturi prasmės? Už ko tada gyvenime gali kabintis, kai visiškai nėra už ko kabintis? Tai ne laisvė. Tai tik maišelis plaikstomas vėjo. Laisvė – kada pats renkiesi. O jei tu linksti ten, kur kažkas papučia, tai tik stuburo nebuvimas. Tu dar gyveni atskirty, nors jau turėtum mokytis vienybės. Kas tai yra? Vienybės pajautimas, tai kada tu ir kitas esate tarsi prilipę. Pabandyk įsivaizduoti. Esi apkabinęs kitą žmogų. Ką jauti? Jūsų energijos susilieja ir apsijungia. Tokiu momentu pagalvok, jog esate ne du, o vienas. Pamiršk save, ATJUNK PROTĄ. Tai bus tavo praktikų pradžia. Ilgainiui tu tokį vienio jausmą pradėsi jausti ir be apkabinimų, po to ir su kitais žmonėmis, daiktais, gamtos abjektais ar gyvūnais. Pradėti reikia po truputi ir daug daug praktikuotis. Skleisk meilę. Buvai primiršęs kas tai yra. Noriu, kad būtum tas šviesulys, prie kurio kiti nori prisiglausti ir niekada neatstumk tų norinčių, kad ir koks pavargęs būtum. Tada geriau paprašyk Dievo ar manęs, ar kito, kad duotų jėgų. Tokiame reikale tavęs tikrai niekas nepaliks vieno.

Na, ir galiausiai, tave kankino ir vis dar neduoda keli klausimai. Atsakymų aš tau neduosiu. Ne todėl, kad norėčiau paerzinti. Neduosiu tam, kad suprastum, kad ne per protą turi vykti gyvenimas. Na, gausi tuos atsakymus. Kas tada? Nurims protas, bet laikinai, po kiek laiko jis susigalvos naujų klausimų ir taip be pabaigos. Protas pats niekada nesustos. Toks kelias tau netinka. Proto keliu niekur nenueisi. Mokykis eiti širdies keliu. Pajausk. Ar jauti mums priešiškumą ar abejones kada širdyje ramu? Kada širdis myli ar ji nori kapstytis po nesibaigiančius konspiralogijos šiukšlynus? Pavadinau tai taip, nes ten nėra širdies kelias. Širdies kelias yra meilė. Argi meilė gali būti apgaulė? Ne, o protas gali. Protas gali meluoti, meilė negali. Tai kodėl nepasirinkus meilės? Kam blaškytis. Atrodytų tai taip akivaizdu, tačiau kartais tai tiesiog pamirštama. O pamirštama kada protas pradeda imti viršų. Reik neleisti tam vykti. Širdis turi dominuoti. Tada ir meilė skleisis. Kada dominuoja protas, tada skleidžiasi šaltis. Juk puikiai tai pajautei. Ir tavo vidus, ir sąntykiai su kitais buvo sukaustyti šalčiu. Kur toks kelias nuves? Turi tikėti ir pasitikėti. Širdies kelyje tai svarbiausia. Tikėjimas ir pasitikėjimas „gamina” meilę. Ir tada nėra ribų. Meilė gali skleistis iki begalybės. O žinojimas turi ribas, todėl jis toks nuspėjamas ir be kūrybinės ugnelės. Atjunk protą. Leisk skleistis tikėjimui ir pasitikėjimui. Tiesiog dabar. Negalvok, tik stebėk ir jausk širdimi. Kokie jausmai? Ar šaltis? Ne. Tai meilė, kuri drėkina akis. Tai kodėl nepasirinkus jos, kaip gyvenimo kelrodės? Kam kažko bijoti? Protas gimdo baimę. Širdis gali iš jos išlaisvinti. Tai kodėl nepasirinkus širdies? Kam rinktis baimę? Širdyje rasi ne tik meilę, bet ir laisvę, ir tiesą. Viskas ten yra. Tik kada esi meilėje ar daugiau kažko reikia? Reikia tada, kada joje nesi. Tada prasideda ir kova už laisvę, ir tiesos paieškos, o kartu su tuo ir pykčiai, ir nusivylimai, ir t.t. ir t.t. Suprantu, kad meilės būsenoj visada būti dar negali, todėl ir mokinam to. Ir čia ne aš tave pasirinkau, o tu mane. Pasirinkimą jau padarei, tad dabar ir vykdyk jį. Mokykis mylėti. Toks yra tavo kelias. Ir jis yra nuotabus. Šis kelias yra milijonus kartus nuostabesnis už visus kitus kelius kartu sudėjus. Tad kodėl juo neiti? Juk tai taip akivaizdu. Tikiu, kad po šios nuodų porcijos įgavai atsparesnį įmunitetą ir dabar būsi dar tvirtesnis savo pasirinkime. Eik meilės keliu, skleisk šviesą aplinkui ir tirpdyk ledą, kurio tiek dar daug šiam pasaulyje. O pavargusį mes tave pagirdysim ir pavalgydinsim. Tik nesustok tikėti ir pasitikėti.

Su meile Maitrėja.

 

Diktavimą priėmė: Nerijus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s