Vienintelis kelias – eiti į šviesą

Aš esu Tu, o Tu esi aš. Kiekvienas esat vienas kitu. Visi esat Viena, visa yra Viena. Kada pagaliau jau suvoksit ir pamatysit bendrą visuminį vaizdą, tikrąjį vaizdą? Tai tik Jūsų įpročiai – viską dėlioti į langelius. Taip, kiekvienas esat viena iš daugybės dalelyčių, glaudžiai susietų viena su kita. Viskas tobulai sudėliota ir planas Kūrėjo tobulas. Kiekviena dalelytė turi savo vietą, apibrėžtai konkrečias užduotis ir paskirtį. Jūsų bėda, kad nesugebate girdėti ir klausyti to, kas Jumyse įdiegta ir kam Jūs skirti, kam atėjote vienu ar kitu metu į vieną ar kitą vietą, esate vienokiu ar kitokiu pavidalu. Kiekvienas turite savo vietą Žemėje ir Visatoje, kiekvienam apibrėžta tinkamiausia jo sielai ir jos užduočių vykdymui vieta. Tik Jūsų aikštijimaisi, tik Jūsų varganos visuomeninės normos ir kolektyvinė sąmonė žlugdo Jūsų Kelio sklandų vystymąsi, tik Jūsų neišmanantys protai neleidžia vykdyti Dievo plano tiksliai ir be klaidų. Jums paskirtos vietos ir žmonės, su kuriais turite būti arba tik trumpam susitikti. Gyvendami Žemėje Jūs renkatės, kur gyventi, kaip ir su kuo, šalia ko ir kuo būti. Vienų pasirinkimų atveju Jūs galite visiškai pilnai ir sklandžiai eiti savuoju Keliu ir vykdyti savo pačių užsibrėžtas užduotis, siekti savų tikslų. Kitais atvejais, kai pasirinkimai kur ir kaip gyventi ne tiek savi, kiek įtakoti aplinkos, tai gali būti keblu ir sudėtinga. O būna gi ir taip, kad Jūsų pasirinktos gyvenimo aplinkybės ir būdas esti visai ne Jūsų širdies, o baimės būti savimi ir paklusimo kolektyvinei sąmonei, siekio atitikti žmonių nustatytas normas pasirinkimas, tačiau tai  visiškai nesuderinama su tikrąja Jūsų paskirtimi, ir tokiais atvejais dažniausiai žmogaus gyvenimas iššvaistomas apmaudžiai tuščiai. Deja, tačiau tik išimtinai retais atvejais žmonės, įkliuvę į sau pasispęstus spąstus, sugeba iš jų išsiveržti.

Jūs atėjote į Žemę būti laimingi, ir tik patys sau trukdote tokiais būti. Jeigu neužgniaužtumėte blokų lavina vaiko širdelės ir neužkirstumėte žinojimo durų, visi iki vieno galėtumėte gyventi savo gyvenimus. Ir gyventumėte. Tik savo gyvenimą gyvendamas, tik savuoju būdu Keliu eidamas žmogus gali būti laimingas, tik klausant savo širdies bus harmonija, o tai yra būtiniausia sąlyga laimės išjautimui. Neklausote, nesiklausote, negirdite. Paklūstate ne tam, nuslopinate tai, kas svarbiausia, žudote save ir visus kitus. Vienas neteisingas atriša visos neteisingų poelgių virtinės pradžią. Viena virtinė paleidžia kitą – ir taip iki begalybės Jūs nuklydę ir susipainioję vienas kito baimėse ir varžančiuose rėmuose. Apsisuka spiralė ir grįžta strėlės smaigaliu į paleidusįjį – ir vėlei išprovokuoja eilinę klaidingų poelgių ir sprendimų laviną. Taip žlugdomi žmonių gyvenimai, taip žalojamos širdys. Taip gęsta akys ir šviesa jose. Jūs turite būti savimi. Turite būti tuo, kuo gimėte būti, ir tokiu būdu, koks palankiausias Jūsų sielos Keliui. Kada liausitės žaloti save, vienas kitą ir vaikus? Kada liausitės žaloti ir griauti ateitį? Neišvengiamai turėsite grįžti į Šviesą, jei sieksite būti. Niekur nesidėsite – grįšite Namo. Gal ne visi, gal ne visai tokie, kokie išėjote. Bet kuo toliau, tuo labiau atitolinate to šventinio fejerverko laiką. Daug jau padaryta, daug nuveikta, daug sunkiai atitaisomų klaidų padaryta. Turite ką veikti. Tik jau nustokite darę klaidas, nebeįsukinėkite jų rato dar smarkiau. Ypač tie, kurie žinote, kad jas darote. Su tais, kurių sąmoningumas skendi tamsos prieglobsčio ūkuose, atskira kalba. Bet Jūs, tie, kurie sąmonėjate, kurie žinote, kad eiti į Šviesą – vienintelis Kelias ir būdas gyventi, Jūs pagaliau atsitokėkite! Panirę į tos kvailai ir apmaudžiai klaidingos Jūsiškės kolektyvinės sąmonės vingius ir srautus ne tik pasiduodate jiems, bet dar ir stiprinate, augindami juos. Kur Jūsų atsakomybė ir tikrasis sąmoningumas? Argi dar ne pakankamai pasakyta, ar ne pakankamai perduota žinių ir nuorodų? Argi dar per mažai belstasi į Jūsų širdis ir kalbėta apie Kelią? Kiekvieno Kelią, kiekvieno tikslą, ir apie tai, kaip sėkmingai, neklausydami širdies, kulniuojate priešinga kryptimi?

Nebūsi laimingas, neklausydamas širdies. Per ją Tau Tave mylintis Tėvas kalba ir rodo, kuri kryptis Tau teisingiausia. Drąsos semtis turi savyje. Tuose savo poelgiuose, kurie buvo inspiruoti širdies. Nei vienas niekada dar nesuklydo,  vadovaudamasis širdimi ir paklusdamas jai. Nes mylintis Tėvas savo vaikui blogai nepatars ir nenurodys kelio į duobę. Bijote keistis ir keisti. Bijote išlįsti iš savo patogių, kad ir tamsių, urvų. Labiau vertinate kaimyno pritarimą, nepaisant to, kad kaimynas gyvena tamsoje. Ne ten dedate akcentus, ne to paisote. Nepastebite, vis dar retas kuris pastebite svarbiausius momentus, nurodančius į privalomus pokyčius. Būkite budresni ir akylesni, nuo Jūsų niekas neslepiama. Visos uždangos ir blokai tėra iliuzija. Patys prisikūrėte, patys dėliojate. Žaidžiate žaidimus, vietoj to, kad vienu ypu visi ėmę ir nutraukę uždangą. Šešėlių teatro vaidinimai… Patys, viską turite atlikti patys. Padedu kiek galiu. Darau kiekvieną akimirksnio dalelę viską, ką galiu dėl Jūsų padaryti – būnu su Jumis ir Jumyse su begaline meile, su pačia švelniausia meile, su globa ir rūpestingumu. Neklausote, netikite, abejojate. Ir vėl gręžiatės į kaimyną. Į save, į save atsigręžkit! Viskas yra Jumyse. Žemė yra Jumyse, kiekviename iš Jūsų. Visa Visata yra Jumyse ir kiekviename iš Jūsų, žvaigždynai ir vaiko širdis. Saulės, jausmai, energijų sūkuriai – nuo iki, aukštai ir žemai. Kiekvienas Jūs esate Viskas ir Viskas yra kiekvienu iš Jūsų. Praplėskite sąmonę, nebegrįžkite į tamsumas. Iš Šviesos paleisti, iš jos atėję, grįžkite į Šviesą. Pradėkit po truputį. Išdrįskite keistis. Išdrįskite keisti save, savo gyvenimus. Atsisakykite drąsiai to, kas Jus stabdo. Išdrįskite leisti sau būti. Būti savimi, būti savo Tėvo vaikais. Leiskite išsiskleisti sau, ir pamažu, palaipsniui pradėsite skleistis. Reikalinga tik pradžia. Patikėjimas, kad tai įmanoma. Reikia tik pirmo žingsnio. Jūs visad būsit saugūs ir apsaugoti mano meilės, jei eisite vedini savo širdies, savo sielos – mano balso. Neužpuls tamsumos ir nepraris bedugnės. Reikia tik ryžtis ir pradėti daryti. Ne taip, kaip iki šiol. Atitaisykite nors tai, ką galite, ką suvokiate. Pasistenkite sudėlioti dalelytes į savas vietas tiek, kiek pajėgsite ir kiek spėsite. Pradėkite narplioti ir atrišinėti tai, ką esat suraizgę ir sumazgioję. Jums įgyvendinant tikruosius savo paskyrimus, pagalbon ateis galybė Jums dar nematomų, bet Jus nuolat globojančių pagalbininkų. Palaikymas visada šalia Jūsų. Padėkite sau, grąžinkite save į dermę, grąžinkite savo aplinką į Šviesą. Jau užtenkamai kentėjote, pakankamai iškentėjote, leiskite dabar jau sau pasidžiaugti gyvenimu, buvimu, savimi, vienas kitu ir Visuma. Šviesos Jums, vaikai mylimi, stipriai švelnius srautus Šviesos siunčiu, apgaubdamas kiekvieno Jūsų širdį.

Pasaulio Tėvas

 

Diktavimą priėmė: Ramunė

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s