Jauskite Dievo meilę nuolatos

Dievas tave myli. Tai pagrindinė mintis su kuria reikėtų atsikelti ryte. Kada tai išgirsti, viduj kažkas sušyla, suvirpa. Tai tikra. Meilė nuostabi, ji gali išlaisvinti bet kokį skausmą, išsklaidyti bet kokią tamsą. O kada ta meilė sklinda tiesiai iš Dievo, tai ji daro dar didesnius stebuklus. Tik reikalinga viena sąlyga. Žmogus turi ją priimti. Dievas beldžiasi į žmogaus duris nuolatos ir kantriai, nes supranta, kodėl jis jų neatidaro. Todėl jis beldžiasi ir beldžiasi, nes myli. Kad ir koks bebūtum jis myli tave. Koks nuostabus jausmas žinoti, jog Dievas tave myli ir neapleis tavęs niekada. Tik pats nuo jo nenusigręžk. Žmogus daro klaidas, o po to teisia save. Mano, kad yra nuodėmingas ir nevertas meilės, ypač Dievo meilės. Bet tai netiesa, jis nesupranta, kad Dievas negali nemylėti, net jei to ir norėtų. Jis negali nemylėti. Jis mylės visada. Toks jis yra, nes jis pats yra meilė. Tai jo esmė. Meilė jo pagrindas, todėl mylėdamas jis tiesiog būna savimi. Jam nesvarbu tavo pasiekimai. Žinoma, kad jis džiaugiasi kada žmogus elgiasi teisingai – myli ir tą meilę skleidžia – bei kantriai veda, kai jis pasiklysta. Tačiau myli jis vienodai abejais atvejais. Jis neskirsto ką mylėti daugiau, o ką mažiau. Jis savo meile užlieja visus, tik visa bėda kaip tą meilę žmogus priima. Kaip ją pajunta. Tik nuo paties žmogaus priklauso. O kada jis ją pajunta, kada jaučia, kad jį myli Dievas, tiesiog apsiverkia. Tai valančios ašaros. Jos gydo, jos atveria vartus Dievo meilei. Tai stebuklas, kurį reikia branginti. Žinojimas, kad Dievas tave myli numeta visas grandines, suskaldo visas baimes, o tos meilės pajautimas užaugina sparnus. Žmogaus ribos labai labai prasiplečia. Dievo meilė, tai žmogaus raketinis kuras. Jis suteikia nepaprastą vidinę galią keisti į gerą save, tuo pačiu ir savo aplinką. Tai nemokama dovana žmogui, tik reikia pasiimti. Atsiverti, patikėti ir pasitikėti, tik tiek tereikia. Atrodytų nesunku, tačiau žmogaus ego dažniausiai, tai padaro neįgyvendinama užduotimi. Jis mano, kad su viskuo susidoros vienas ir jam nereikia niekieno pagalbos. Gal ir susidoros, tačiau susidurti su sunkumais vienam ir kartu su Dievu, tai didžiulis skirtumas. Kada kovoji vienas, tada esi spaudžiamas prie žemės, kada kartu su Dievu, atsiranda lengvumas, pralaidumas. Spaudimas neturi už ko užkabinti žmogaus ir jis gali visu ūgiu išsitiesti. Ir tada tai tampa jau ne be kova, o tiesiog gyvenimas, galimybės ir meilės skleidimas. Dievas tave myli, ne pirmą kartą girdimi žodžiai, ne vieną kartą yra ta meilė pajausta. Dabar atėjo laikas Dievo meilę jausti nuolatos. Atsiverkite jai, suvaldykite savo ego ir priimkite Dievą į kompaniją. Jis tikrai nieko nesugadins, todėl niekuo nerizikuojate. O pajutę meilę, pajusite ir paramą, ir ramybę. To ir linkiu, nes Dievas jus myli. Maitrėja.

Diktavimą priėmė: Nerijus

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s