Vidinė ramybė

Vidinė ramybė. Ar kada susimąstėte kas tai ir kaip to pasiekti. Vidinės ramybės poveikis neapsakomai svarbus žmogaus energetiniam laukui. Jeigu tu išeini iš tos harmonijos ir tavo energetinis laukas išsiderina. Todėl labai svarbu surasti savyje savo ramybę. Ir tai nėra minčių žaismas – dabar aš ramus, nors kunkuliuoja smegenys iš nepasitenkinimo, nes atėjo pasimaitinti tavasis ego. Vidinė ramybė, tai toks jausmas, kai užplūsta šiluma, kai nusišypsai visoms situacijoms ir jos tau nebekalia jokių emocijų – kas vyksta – vyksta ne be priežasties. Vyksta tam, jog įvyktų ir tu arba pasisemi naujos informacijos arba tiesiog nekreipi dėmesio, nes tai tavo energetikai nėra tiek svarbu. Tu negali atsistojęs mojuoti ramybės vėliava, jeigu tave suerzina lojantis šuo. Kiekvienas mes turime tus šunis, kiekvienas galime juos arba uždaryti, arba surasti jiems kitokį kelią. Kelią, kuriuo jie galėtų eiti tylėdami, kelią, kuris mums suteiktų ramumos. Aplietų aukso dulkėmis, nušviestų visą kelią, sušildytų širdį ir paliestų kiekvieną ląstelę taip, jog fiziniame plane galėtumėme pajausti, kaip per kūną perbėga šiluma. Galėtumėm nusišypsoti sau ir pasakyti, jog man tikrai gera ir aš esu. Tu esi. Šitas laiškas skirtas konkrečiam  žemės žmogui. Tai tavo eilutės, tavo išgyvenimai, kuriuose buvai stiprus, kuriuose gyvenai čia ir dabar. Ir nesvarbu kas benutikdavo – tu jausdavai vidinę ramybę. Tu galėdavai iškilti virš siaučiančios smėlio audros ir mėgautis jos šėliojimu sklandydamas aukštai aukštai su paukščio sparnais, kuriuos palikdavai tam, kad galėtum vaikščioti ir skleisti dieviškumą. Tu galėdavai kopti į aukščiausias sniego viršūnes it patyręs kalnalipys be jokios specialios įrangos ir tai būdavo tavo gyvenimo variklis. Ar tu supranti, ką mes norime pasakyti. Tai veda prie išsivadavimo iš kolektyvinės sąmonės. Nėra apibrėžta kas ir kaip turi elgtis ar kokias užduotis atlikti. Visiems yra viena užduotis – nepasiduoti ego, suvaldyti jį ir išskleisti dieviškąją meilę. O toliau visas virsmas ir gyvenimas rutuliojasi pagal tai, kokia žmogaus paskirtis. Būna įvairiai, bet jūs esate prašomi padaryti tik vieną dalyką, jūsų užduotis visiškai paprasta, tačiau tu plauki su visais. Nereikia keisti kardinaliai savo gyvenimo, reikia pradėti nuo savęs. Tik tu esi tas laiptelis. Ta dėlionės dalis, kurios taip reikia visai visatai. Ir tave vis tiek valdo kolektyvinė sąmonė – kiek nori tiek gali skaityti, domėtis, atsiduoti – tu vis tiek būsi pririštas prie tų paradigmų, kurios žemina tavo vibracijas, kurios nesukelia nušvitimo. Yra vienetai, kurie atsiriboja nuo tos kolektyvinės sąmonės, tačiau negali išjausti vidinės ramybės, yra tų, kurie gali abu padaryti, tačiau tai tik vienetai. Mums reikia daugiau. Mums sunkiai įsivaizduojamas pasaulis iš keliolikos jūsų žemiškųjų individų. Tai nėra, ko siekiame. Todėl tau ir rašome. Konkrečiai tau. Tik tau. Atminkite tik vieną – visos neigiamos emocijos veda link tamsos, kuri yra čia pat ir yra pasiruošusi skleisti savo vibracijas per tokius žmonės. Todėl būki mielas, uždaryk duris jai. Ar ir taip žemėje nėra per daug tamsos? Jūsų planeta dūsta nuo jūsų suformuotos kolektyvinės sąmonės, dūsta nuo jūsų minčių, jūsų poelgių. Įsivaizduokite, jog tai gyvas daiktas, kuris nuolat atsinaujina – augina savo vaikus, ir taip sukasi viskas iš naujo. Skirtumas dabar yra tas, jog jūs patys neleidžiate kvėpuoti savo šaltiniui. Neleidžiate aukštoms vibracijoms pasiekti visatos centro. Susirenkate spindulius iš visatos pakraščių ir jau galvojate, jog pasiekėte neapčiuopiamą. Pasiekėte momentumo momentumą. Deja taip nėra. Tiesa ta, jog jūs naudojatės pakraščio energija, nesusisiekiate su visatos centru, neišjaučiate jo vibracijų. Todėl tu, konkretus žmogau, turi daryti viską, jog nukeliautum ten ir parsineštum šviesią vibracijų puokštę. Parsineštum ir sugebėtum išdalinti ją kitiems individams. Jūs esate ypatingi. Kaip esate ypatingi ir nuvertinti save, ir pasiduoti upės tėkmei. Taip jūs iš tikro esate ypatingi. Visomis prasmėmis. Jums šita sąvoka labai patinka. Naudojate ją ir nesuprantate tikrosios reikšmės. Geriau būtumėt paprasti ir nuoširdūs. Ypatingas tai tik vidinės kovos ženklas, vidinio konflikto iškėlimas į realią šviesą. Jis būtinas, tačiau šiai dienai jis ir išlieka tik konfliktu, kuris užsibūna dažnai per ilgai. Todėl tau, konkretus žmogau, sakau atsibusk ir atrask vidinę ramybę savyje, pradėk judėti link visatos pažinimo, atskleisk save ir savo galimybes ir neleisk užvaldyti negandoms. Pradėk tik nuo savęs, ne nuo aplinkos. Tik tu esi raktas į šią nuostabią pasakų pilną skrynią, kurios lobynus taip norite apčiuopti kiekvienas, tik nedrįstate žengti pirmojo žingsnio, nes komforto zona per didelė.

Su meile ir pasitikėjimu, Hilarionas

 

Diktavimą priėmė: Simas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s