Žmogus atsakingas už gimtąją planetą

Mokymas – tai mažytė kibirkštis, įžiebianti ugnį

Dauguma žmonių mąsto individo ribose. Čia nėra nieko blogo, jei tavo gyvenimas apsiriboja mažyčio pasaulio kūrime. Pasaulio, kuriame nėra visatos modulio. Jame yra tai, ką matau.. jaučiu.. apčiuopiu.. dar truputėlis fantazijų, svajonių.

Kam reikia suprasti, kokia tavo tikroji paskirtis šioje žemėje?

Ateitis moduliuojasi pagal  esamus suvokimus, jausmus, mintis ir išgyvenimus. Tiek visko vyksta žmogaus gyvenime, kad sunku išgryninti tiesą. Tiesą, kuri egzistuoja visatoje. Dievo kūrinija negali egzistuoti tik pagal tai, ką ji mąsto, ką ji daro. Žemas mentalitetas neišskleidžia kūrybos. Kaip galima sukurti šviesesnį rytojų, jei šiandien tiek daug tamsos aplinkui, tiek negatyvo. Žmogui svarbu suvokti, kad jis yra atsakingas už planetos rytojų, kad jis pats joje gyvens ne vieną kartą.. Ir jei tu žengei savęs pažinimo link, tai vadinasi esi pasiruošęs padėti savo gimtajai planetai. Jūsų išskleistos energijos apglėbia žemę visomis vaivorykštės spalvomis. Taikos trokšta visata, taikos trokšta visas energetinis pasaulis. Žmogus yra Kūrėjo rankos, akys, protas.

Į valtį sėda vienas žmogus, pakviečia kitą. Reikia plaukti link naujos eros. Panašu į Nojaus laivą. Į jį bus paimti visi norintys dalyvauti naujo pasaulio kūrime. Niekas neabejoja, kad gali pavykti, tik kaip tai  parodyti paprastam, nieko nesuvokiančiam žmogui. Jo siela beldžiasi į prieangį, šaukia pasigailėk savęs, savo artimo. Tu gali, tu žinai kaip tai padaryti, tai kodėl nieko nedarai?… Kaltes jausmas spaudžia, bet vis tiek mąstot ne dabar.. ne šiandien.. gal rytoj.. gal kad nors..

Tai kaip ir kam gimė Slaptoji Doktrina?

Tiesa negali būti paslėpta. Ji negali glūdėti tik slaptuose raštuose ir būti prieinama išrinktiesiems. Jos reikalingos žmogaus kasdieniam tobulėjimui, nes jo pasaulio suvokimas pakankamai iškreiptas. Loginis mąstymas padeda sukurti veikiantį mechanizmą, bet jis menkai gelbėja subtiliojo pasaulio suvokime. Todėl reikalingas mokymas, atveriantis suvokimą kas aš esu, kokia mano paskirtis.

Gimstame ne vieną kartą ir ne du. Tai kam svarbi žmogaus biografija, juk tai tik faktų rinkinys. Svarbiausi žmogaus gyvenimo įvykiai nesutalpinami į skaičių seką, Jie lieka už faktų ribos. Siela, atėjusi į įsikūnijimą išgyvena begalę svarbių egzistavimo materijoje momentų. Jie lieka amžinybes rate, jie lieka sielos istorijoje. Ši patirtis apima kasdieninius žmogaus išgyvenimus, emocijas. Potyrius. Jie būna džiaugsmingi, skausmingi ir jie visi labai svarbūs tame kelyje. Kelyje namo. Ar visada jis būna tiesus kelias namo? Ne, jis pilnas paklydimų, nuopuolių ir prisikėlimų bet jūs turite. palikti šviesų pėdsaką ir grįžti namo. Taip viskas paprasta. O žmogui tai padaryti taip kartais sudėtinga, net neįmanoma atrodo. Troškimai, prisirišimai, ego vingrybes neleidžia žvelgti į pasaulį su atvira širdimi ir meile. Jūs vis dar keliate klausimus: o kam man to reikia, kas man už tai? Reikia, nes tu, žmogau, esi čia ir dabar su sielos užduotimi, o taip dažnai negirdi, ką tau kužda tikrasis tavasis aš. Taip bėgi nuo jo, slepiesi, negirdi. Tam reikalingas mokymas, tam reikalingos žinios. Mažytė kibirkštis įžiebia ugnį, uždega laužą, kurio šviesoje atsiveria prasme, egzistencijos prasme

J.P.Blavatskaja

 

Priėmė: Gražina

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s