Ašramas – bendrystės vieta, ne kovos laukas

Mylimieji mano, atėjau jums padėti. Jaučiu, jog paklydote. Didelę dalį savo veiksmų atliekate iš inercijos. Skubate. Nesusikaupiate ir nesusitelkiate – nei kiekvienas individualiai, nei kaip komanda. Šis poilsio laikas skiriamas išsigryninimui – jūsų paklydimo kaina, kurią sumokate, yra didelė ne tik jums, bet ir subtiliajam pasauliui. Užstrigote savo susikurtose iliuzijose, todėl nėra pokyčių, nėra tėkmės.

Į ašramą atvykstate kaip į kovą, tačiau svarbiausia suvokti, jog jums nėra prieš ką kovoti. Šiame pasaulyje viskas yra viena, todėl kiekviena šios kovos “pergalė“ jau yra pralaimėjimas. Ašramas – bendrystės vieta, ne kovos laukas.

Kiekviena kova, kurią jūs iškeliate į išorę, yra jūsų asmeninė kova jūsų vidiniame pasaulyje. Su jomis susitvarkyti galite individualiuose seansuose. Ašramas skirtas komandai, jūsų visų bendrai veiklai. O šiuo metu komandos nėra. Turbūt ne vienas jūsų pastebėjote, jog dažnai dirbate atskirai, kai kurie nedirbate visai, nors galite.

Nesusitelkiate bendram darbui, nesusikalbate, nesiklausote ir neišgirstate. Neretai darote tik tam, jog darytumėte. Pritrūksta kantrybės išlaukti, išbūti ir nieko nedaryti. Tik susitelkti bendrume, tikėti ir pasitikėti. Abejojate, todėl pasimetate, išsiblaškote ir tai, kas gali būti atlikta lengvai ir paprastai, virsta ilga negailestinga kova be jokio pasigailėjimo, atjautos ir meilės sau. Kritę kariai “ašramo  lauke“ nebeišskleidžia subtiliojo pasaulio siunčiamos energijos, nes viskas jau paaukota – energija, laikas, sveikata…

Nebeišgirstate mūsų, nes nebesiklausote savęs. Pripratote prie nuolatinio judėjimo, triukšmo, veiksmo ir nebegirdite tylos. Bet tik tyloje atsiskleidžia jūsų sielos, tik vidinėje tyloje galite išgirsti subtiliuosius garsus.

Mielieji mano, sugrįžkite į save, pažvelkite į save, pažinkite ir atraskite save tokius, kokie esate iš tikrųjų. Šiuo metu jums nereikia gelbėti Žemės, padėkite patys sau – to pakaks. Tik atsakingai ir su Meile.

Violeta ir Kazimieras ne vieną kartą atkreipė jūsų dėmesį į tai, jog nuklystate, tačiau jų švelnus raginimas ir pastebėjimas nepasiekė jūsų širdžių. Sustokite ir klausykitės. Atsiremkite į savo vidinę tylą ir išgirskite…

Ar pastebite kaip jūsų vidinis pasaulis išsiskleidžia išorėje? Negirdite šalia esančių, nes neišgirstate ir savo vidinio balso. Neregite pokyčių išorėje, nes nepriimate vidinių sprendimų.

Brangieji mano, jūs skaitote mūsų diktuojamus laiškus, tačiau tik nedidelė dalis jūsų gyvenate pagal juos. Prašau, paklauskite savęs, kodėl? Kas trukdo išskleisti tai kasdienybėje? Nebijokite atrasti savęs, būkite drąsūs užduodami klausimus ir gaudami atsakymus. Jums viskas yra žinoma.

Bendradarbiaukite patys su savimi, esate artimiausias ir pats geriausias draugas pats sau šiame įsikūnijime. Duokite sau laiko, mylimieji, tik neužstrikite. Ir šis laikas yra reikalingas bei tikslingas, nes ateinantiems darbams tokių nuklydimų nebegalėsite sau leisti.

Kai audra praeis, liks tik tyla, kurioje galėsite išgirsti savo pačių balsą. Nebijokite tamsos, nes jūs esate šviesa.

Atėjau būti drauge, Pasaulio Motina

 

Priėmė: Renata

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s