Tikėjimas grindžiamas širdimi, o ne protu

Brangieji mano, aš, Viešpats Maitrėja, atėjau, jog atkreiptumėte dėmesį: jūs nesate mašinos, kurias vairuojate. Jūs nesate namai, kuriuose gyvenate. Ir nesate profesijos, kurių dėka uždirbate pinigus. Jūs nesate broliai, seserys, mamos, tėčiai, vaikai, dėdės, tetos, direktoriai ar pavaldiniai. Vieni su kitais esate susiję tokiu ryšiu, kurio negalite apibūdinti jokiomis etiketėmis. Visi skirstymai, rangai, apibūdinimai – ego iliuzijos, tolinančios nuo suvokimo, jog viskas yra viena. Matau, jog dauguma jūsų tai žino ir supranta. Tačiau priėmimo širdimi nematau.

Jūs tai suvokiate, o tikėjimas grindžiamas širdimi. Esate daugiau negu galite šiuo metu įsivaizduoti, tai kodėl vis dar vengiate atsigręžti į save, savo vidinį pasaulį, vidinį kelią? Atsakymų vis dar ieškote aplink save (kartais net dar toliau), pasikliaujate išorinėmis dekoracijomis, o ne vidiniais užkulisiais.

Nebijokite. Jūs Dievas, esantis jumyse. Negalime jums atsiųsti stebuklų iš Dangaus, todėl pirmiausia – atraskite save, pažinkite save, tikėkite ir pasitikėkite savimi ir to pakaks. Kiekvienas esate atsakingas už save ir savo progresą, o svarbiausia – tik už save. Žmonių daugybė, kelių – taip pat, todėl kiekvienas gali rinktis sau priimtiniausią. Nesižvalgykite į tai, ką daro kiti, žiūrėkite į save. Kartais žvelgiate į savo širdis ir matote uždarytas duris, viliatės jog vieną dieną atsiras kažkas, kas jas atvers, o aš žiūriu ir matau – raktas jūsų pačių rankose. Jūs esate tas kažkas, jūs Dievas, esantis jumyse.

Išorėje Dievo nėra. Jis atėjo į Žemę, gyvendamas jūsų širdyse. Jūs visi tai žinote, tačiau žinojimas proto skraistė, o patyrimas širdies meditacija. Šis patyrimas persmelkia, jis toks staigus, tikras ir gyvas, lyg staiga būtumėte prisiminę, kur palikote savo mašinos raktelius. Jausmas „ak, štai kur“ ir tada ramu … nebėra abejonės, tik tiesa.

Tegul proto pasitenkinimas nesuklaidina jūsų, nesužavi ir neužvaldo. Abejokite savo žinojimu ir pojūčiais, o abejonę tikrinkite per širdį, per Dievą, esantį jumyse. Tuomet nebereikės stovėti prie savo paties užrakintų durų. Tik žengti žingsnį. Vieną. Per save, į save.

Repeticijų laikas baigiasi, premjera ne už kalnų. Savo pavyzdžiu kurkite Dievo realybę, čia žemėje, realybę Dievo, esančio jumyse, kad kiekvienas esantis šalia jūsų galėtų praregėti, išgirsti ir matydamas jūsų pasitikėjimą bei tikėjimą savimi, patikėtų jog Dievas gyvena kiekvieno mūsų širdyje.

Nuo jūsų veiksmų priklausys pokyčio mastas, nuo kiekvieno iš jūsų veiksmo. Tai nereiškia, kad „kiti“ padarys, o aš būsiu šalia, tai reiškia, jog darote kiekvienas, žengiate kiekvienas, patiriate kiekvienas. Dabar privalu prisiimti atsakomybę kiekvienam asmeniškai, „atsarginių“ suolelio nėra, turite vietą  pirmenybėse.

Aš Viešpats Maitrėja, atėjau jūsų paraginti, juk durų iš vis nėra … su Meile ir Šviesa.

 

Priėmė: Renata K.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s