Negalima tik pusiau pasirinkti kelio į Šviesą

Subtilioji Sutvėrėjo šviesa negali sklisti per tankiausius Visatos sluoksnius, nes ji nėra materija. Todėl ir reikia tavęs, kad duotum mums tą šviesos laidininką, kuris glūdi visų jūsų protuose ir širdyse, kuris lemia jūsų šviesos suvokimą ir plėtrą visiems kitiems pasauliams iki tol, kol viskas susilies toje šviesoje į vieną liepsną, į vieną fakelą, ir ims švytėti, kaip laužo liepsna stepėje naktyje. Laužo liepsna šviečia ir šildo kiekvieną prie jo atėjusį. Laukiame ateinančių, laukiame klajojančių tamsybėse. Šviesa ir tik šviesa gali gelbėti gyvybes ir sielas, kurioms šalta naktyje.

Žiūriu į jus, matau jūsų dvejones ir stabčiojimus. Svyruojate. Neryžtingi ir neapsisprendę nebus priimti, nes kaip galima būti pusiau, ar ne visai suvokiančiu. Pusiau norinčiu ir pusiau atsietu nuo šviesos ir nuo viso pasaulio. Koks turi būti jūsų sprendimų vektorius ir koks turi būti šviesos spindulių žybsnis per Visatos platybes, kad prasidėtų jūsų sąmonės galimybių transformavimas toje dimensijų plotmėje, kur vyksta viskas, ir kur viskas skaidosi į milijonus dalelyčių. Jums to nesuvokti, todėl ir nereikia dabar laužyti galvos, kad suprasti, kas pasakyta ir kas turi įvykti. Sutraukus visus norinčius prie šaltinio ir negalint jūsų aprėpti nebūtų jokios naudos.  Jums.

Sąlygotas ir nenuspėjamas yra šviesos brūkšnio ištirpimas, ir sąlygotas yra šviesos šaltinio reikšmės suvokimas ir įvardijimas tiems, kas niekaip negali perprasti šviesos balanso vektorių. Būdami neįgalūs savo drumstu protu bergždžiai laužo galvas, ir protas jaukiasi iš nevilties. Žinios bus paduotos kada ateis laikas, kada būsite savame lygyje kaip kareiviai išsirikiavę tarnybai. Būkite prie tos sienos, kaip ir turite būti. Neįmanomas yra dvigubas ar trigubas jūsų suvokimas, jeigu nesuprantate apie ką kalbame. Tačiau jūsų buvimas viską atperka ir tampate šviesos laidininkais, ir būtinais, kaip oras dalyviais. Eisite ne po vieną, būsite visi susirišę tampria jungtimi, ir tas jūsų ryšys taps neatsiejama jūsų būties dalimi iki gyvenimo pabaigos,  kol tik šviesite ir priimsite šviesą į save. Priimkite savimi, savo sąmone, savo visa esybe šviesą į save, nes jums nėra kito kelio, kaip tik šviesos link. Trauktis ar ne – tai jūsų pasirinkimas ir laisva valia, kaip ir visame kame laisva valia. Tik netikiu, kad galėtumėte atsisakyti kovos ir judėjimo, kad galite panirti į tamsos pasaulio struktūrų karalystes… Užvaldytas protas būna išdidus. Jis geidžia valdžios, kenčia žvėries troškulį ir siekia valdyti, kaip siekia tamsa užgožti dieną. Bet viskas yra iliuzija, ir darnos siekis turi būti, kaip balansas tam troškuliui slopinti.

Prabilus apie tamsos ir šviesos atsiradimo priežastis ir pasekmes, galėtume subalansuoti tą santykį, tačiau vis tiek išliktų galimas pavojus, kad tamsa ims gožti pasaulį. Pasaulio grožis gali švytėti tik šviesoje, ir saulė dovanoja savo spindulius vardan grožio. Todėl būkite grožio karalijoje ir matykite grožio apraiškas savyje ir aplink save, kol tik akys švies jums.

Ateinantis grožio ir tobulybės suvokimas turėtų praplėši tą maršką, kuri dengia ir slepia pasaulio grožį. Ir šviesa taip spindės, kad niekas neišdrįs palikti purvino pėdsako paskui save niekur. Sieloje turi spindėti ta šviesa, tas tobulumo siekis turi vesti ir traukti paskui save tuos, kas suvokia harmonijos dėsnius. Laikino pasaulio įtrūkis buvo taip suformuotas, kad suvoktumėte kas yra tobula, kas yra dieviška ir kas yra jums duota dovanai.

Nežinomi yra tie, kas gulėjo prie savų ištakų, kas dėjo pamatus ir statė tuos bokštus, esančius pasaulio lobynuose, tačiau tai nėra taip reikšminga, kaip reikšminga yra suvokti jų nuopelnus ir pasiaukojimą vardan tų, kurie ėjo jiems paskui. Lengva dabar matyti ir džiaugtis, bet reikia suvokti, kokie tai buvo žmonės, kokie buvo apdovanoti, ir kaip jie tai išreiškė savu gyvenimu, savo kūryba.

Žmonijos palikimas nėra toks, kad nustelbtų tas dovanas, kurias dovanoja Pasaulio gamta. Būkite vertais jos paveldėtojais ir įpėdiniais. Supraskite dovanos vertę. Tai stebuklas, tai vertybė. Būdamas trapus ir laikinas savame įsikūnijime žmogus turi suvokti gamtos didybę, jos alsavimą, jos esmę.

Ženkite link tos šviesos, kuri jums neša tas dovanas.

Neraudokite išeinančių. Tai tik ciklo pabaiga ir naujo pradžia. Melskitės, raminkite sielas. Išeinantys dažniausiai grįžta neatpažinti. Sveikinkite kiekvieną sutiktąjį kaip savą, nes jis ir yra savas, tik neatpažintas. Ramybėje plaka širdis ir teikia prieglobstį tam, kas jos siekia. Ištrinkite iš atminties skausmą ir neviltį, ir pripildykite save tuo šventu tylos įžadu, kuris teikia tiek daug prasmės.

Aš negaliu jums atnešti saulės ant lėkštutės ir saulėto dangaus nematysite,  bet aš šalia jūsų esu su Pasaulio Motinos dvasia, su jos alsavimu. Einu su jumis ir jums nešu taiką, nešu vientisą ir nesibaigiantį dvelksmą meilės ir dienos stebuklo ivairovę. Aš su jumis kaip draugas, tad būkite mano ištikimi draugai.

Duodu jums dovanai visą pasaulį, ir esu su jūsų sielomis vienybėje. Vadinkite mane tuo vardu Aš Esu Kas Esu

Priėmė: Birutė L.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s