Esate globojami ir mylimi

Džiaugsmas ir ramybė tegul viešpatauja Jūsų širdyse. Jūsų Žemės laukas tegul pildosi dieviškosios šviesos spindėjimu. Tegul valosi erdvės ir širdys prisipildo meilės. Tegul Jūsų ketinimai būna tyri, gerumo kupinos širdys tegul veda Jus teisingu keliu. Atsiverkit ir atsiduokit dieviškajam vedimui, kuria kryptimi judėti, kad vis labiau artėtumėte prie Šaltinio. Atverkite širdis mano siunčiamai meilei ir dieviškajai jėgai, palaikančiai ir stiprinančiai Jus Jūsų Kelyje, tirpdančiai nerimą ir nepasitikėjimą, abejones. Dievo Žodis gyvas Jumyse. Kūrėjo mintis ir idėja gyvena kiekviename. Skaityti toliau

Širdies vartai veriasi tik vidinių pastangų dėka

Pabandyk pajausti mano šilumą ir meilę. Nemąstyk. Tik atsipalaiduok ir duok laisvę savo pojūčiams. Užmerk akis, atverk širdį srautui iš Šaltinio. Virsmo vibracijos pasieks tavo širdį, tavo esmę. Išjausk mane, mano švelnų prisilietimą prie tavo širdies. Tai vartai į vidinį pasaulį, jiems atverti reikia šiek tiek įdėti pastangų. Bet tos pastangos turi ateiti iš vidaus, be jokių pašalinių, trikdančių, egoistinių motyvų. Skaityti toliau

Kurkite šiandien savo paties rytojų

Štai ir atėjau aš, Marija. Aš – tavo motina, kiekvieno iš jūsų motina. Motina-globėja širdyje. Kiek mažai besimeldžiančių man. Kiek mažai besikalbančių su manimi. O aš jūsų laukiu. Kiekvieną dieną esu erdvėje, kiekvieną dieną esu čia ir dabar. Gyvenu dėl jūsų – gyvenu su jumis. Mielieji žemės žmonės, koke jūs trapūs. Kokios jūsų vibracijos dalelytės būna trapios, kai tik sugebate gyventi emocija. Ta reikiama emocija. Meilė. Brangieji. Kaip gera, kai jūs ja sugebate vadovautis. Kaip gera, kad tai paliečia vis daugiau žmonių, kaip gera, jog suvokiate savo egzistencinio pasaulio ribas toliau nei žvilgsnis į priekį. Skaityti toliau

Neslopinkite dieviškumo savyje

Kodėl Jūs, žmonės, bijote išreikšti savo švelnumą? Kodėl bijotės patys savęs, to, kas Jumyse yra gražiausio ir tyriausio? Kodėl vengiate apglėbti viens kitą ir pripildyti meile? Kodėl neužpildote tuštumos meilės žodžiu? Kodėl bijote priglusti, pripažinti savo silpnumo akmirkos? Kodėl bijote pasiprašyti globos? Kodėl nedvejodami žeriate kritiką, kodėl nedrebėdami pliūptelite pykčiu, nekantrumu ir nepakantumu kitaip mąstančiam, kitaip gyvenančiam, kitaip, nei Jūs pageidaujate, besielgiančiam? Skaityti toliau

Prabudusi siela

Ačiū Tau, mieloji. Štai ir praėjo tas laikas, įveiktas pirmas etapas, ir rezultatus turi saujoje. Tu – šviesos spindulėlis, toks, kaip daugelis Žemėje, pabirę, kaip smiltelės ir pasimetę savo nežinojime ir sutrikime. Tu įrodei ir parodei sau ir kitiems – daugeliui šioje planetoje – mūsų buvimą ir veikimą, pati to nežinodama, nesuprasdama ir nejausdama. Kaip mes ir kartojame – pakanka, kad tam tikroje sieloje atsivertų tikėjimo ir atminties vartai ir spindulių spektras pažyra į daugelio kitų sielas ir širdis, pažadindami atminties šaltinius. Skaityti toliau

Visatoje vykstantys pokyčiai reikalauja ir iš žmogaus greitesnių pokyčių

Tam, kad dažniau išgirstum, priimtum ir teisingai suvoktum tai, ką noriu ir stengiuosi perduoti aš ar kitos aukštesnės sąmonės dvasinės būtybės, Tavo energetinis lygmuo turi būti daug aukštesnis, mintys švaresnės ir tyresnės nei yra dabar. Tu jau padarei didelę pažangą – tik pagalvok, anksčiau juk net nekildavo mintis, kad galėtum bent pafantazuoti, jog susitinki su manimi ir dar prie piramidės. O štai mes sėdim – Tu sėdi ant piramidės laiptų greta manęs, jauti mano rankos vėsą, keliauji mano akyse. Skaityti toliau